Lietuva

Vartokite antibiotikus atsakingai!

Nors Lietuvoje antibiotikai parduodami tik pateikus gydytojo išrašytą receptą, itin „uolūs“ ligoniai lengvai įsigyja šių vaistų ir be jo. Tai rodo 2010 m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atlikta apklausa, kuri leido nustatyti, ką visuomenė žino apie antibiotikus ir kaip juos vartoja. Apklausos rezultatai atskleidė, kad pacientai antibiotikų įsigyja ne tik gydytojui išrašius receptą. Antibiotikų jiems davė šeimos nariai (8,45 proc.), draugai (4,93 proc.) arba pardavė be recepto pažįstamas vaistininkas (4,93 proc.). Daugiau nei trečdalis apklausos dalyvių vartoja jau turimus antibiotikus be gydytojo ar vaistininko rekomendacijų.1

Čia rasite patarimų, kaip ir kada vartoti antibiotikus:

Paskirti gydymą antibiotikais nustačius diagnozę gali tik gydytojas.

  • Kai žinoma, kokie mikrobai sukėlė ligą, gydymas visada būna sėkmingesnis, tačiau gaišti savaitę ar net 10 dienų laukiant tyrimų rezultatų dažniausiai negalima, todėl pirmieji antibakteriniai preparatai paprastai būna skiriami empiriškai – t. y. gydytojas, remdamasis savo patirtimi ir žinodamas epidemiologinę padėtį, teoriškai nusprendžia, kokie mikrobai galėjo Jus susargdinti. Žinodamas skirtingų grupių antibiotikų veikimo spektrą specialistas rekomenduoja Jums tinkamiausią preparatą.

Antibiotikų vartojimas susirgus virusų sukeltomis peršalimo ligomis yra beprasmis. Šie vaistai veikia tik bakterijas.

  • Antibiotikai turi būti skiriami tik tada, kai tiksliai žinoma, kad jie veikia ligą sukėlusias bakterijas. Taigi vartoti antibiotikus sergant gripu ir virusų sukeltomis ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis beprasmiška. Gydytojas skiria gydymą antibiotikais tik tuomet, jei įvertinęs ligonio būklę mano, kad šis serga bakterine infekcija. Antibiotikai naikina tik bakterijas, todėl skiriami gydyti jų sukeltoms ligoms: vidurinės ausies uždegimui, ūminiam bakteriniam tonzilitui (anginai), šlapimo takų infekcijoms, sinusitui ir kitoms bakterinėms ligoms. Neskubėkite pradėti vartoti antibiotikų, ypač kai būklė nėra sunki.

Mažinant antibiotikų vartojimą ir taip mažinant bakterijų atsparumą jiems, daugiau dėmesio reikia skirti prevencijos priemonei – skiepams.

  • Nuo bakterijų saugančios vakcinos labai svarbi sveikatos apsaugos priemonė, kuri, be to, mažina ir antibiotikų vartojimą.

Antibiotikus svarbu vartoti gydytojo nustatytomis dozėmis ir nustatytą laikotarpį.

  • Kodėl antibiotikus reikia vartoti taip ilgai (kartais net 10 dienų), jei sveikata pagerėja jau kitą dieną? Ar ilgai reikės vartoti antibiotikus, lemia ligos sunkumas. Iš pradžių antibiotikai sunaikina silpnesnes bakterijas, ir ligonis pasijunta geriau, tačiau dalis bakterijų išlieka gyvos, toliau dauginasi ir kenkia jo organizmui. Jokiu būdu negalima savarankiškai sumažinti nustatytos antibiotikų dozės arba nustoti juos vartoti. Per anksti nutraukus gydymą infekciją gali atsinaujinti, nes ne visi jos sukėlėjai buvo sunaikinti.

Visada paklauskite gydytojo, ar antibiotikų vartojimą reikia derinti su maisto vartojimu, ir (arba) perskaitykite vartojimo instrukciją, kad tai sužinotumėte.

  • Kai kuriuos antibiotikus organizmas geriau įsisavina, kai jie vartojami prieš valgį, kitus – po valgio, tretiems valgis neturi jokios įtakos. Tinkamai vartojami antibiotikai bus ne tik veiksmingesni, bet ir rečiau sukels šalutinį poveikį.

Nesigydykite antibiotikais savarankiškai, nevartokite kokio nors antibiotiko savo nuožiūra, net jei jis kartą Jums jau padėjo ir galbūt turite nesuvartotų jo likučių.

  • Jei per pastaruosius 2 ar 3 mėnesius vartojote kokių nors antibiotikų, pasitikslinkite, kokių. Kai antibiotikai vartojami dažnai ir ypač be reikalo, bakterijos prie jų pripranta ir jie tampa neveiksmingi.

Nevartokite antibiotikų, kurie buvo skirti kitiems, taip pat neduokite savo šeimos nariams ar draugams antibiotikų, kurie buvo paskirti Jums.

  • Vaistai, kurie padėjo kitam žmogui, net jei ligos požymiai panašūs, nebūtinai padės Jums. Be to, antibiotikai, kaip ir dauguma vaistų, net ir esant identiškai ligos diagnozei, skiriami individualiai.

Nevartokite antibiotikų, kurių tinkamumo laikas pasibaigęs.

  • Pasibaigus vaistų tinkamumo laikui juos būtina išmesti (jie ne tik negydys, bet gali ir pakenkti, nes kartais tampa nuodingi). Tinkamumo laikas būna nurodytas ant vaistų pakuotės.

Jei gydytojas nustato, kad gydytis reikia antibiotikais, vadovaukitės gydytojo nurodymais.

  • Yra žmonių, paniškai bijančių antibiotikų, jie nevartoja jų net susirgę pavojingiausiomis infekcijomis visiškai ignoruodami gydytojo nurodymus – verčiau kliaujasi močiučių patarimais ir liaudies medicinos receptais. Tai – kitas kraštutinumas. Bakterine infekcija sergantis ir veiksmingai nesigydantis asmuo ne tik kenkia pats sau, bet ir gali užkrėsti aplinkinius.

Sena gera patarlė byloja, kad gydytis visada nesveika – sveika nesirgti.

Perfrazavus Hipokrato žodžius, nuodą nuo vaisto skiria tik dozės dydis. Tai ypač tinka antibiotikams, tad juos vartoti reikia tik tada, kai tikėtina gydymo nauda su kaupu pranoks galimą žalą organizmui.

Taigi kiekvienas mūsų yra atsakingas už tai, kad antibiotikai būtų veiksmingi: juos reikia vartoti tik gydytojui paskyrus ir pagal jo nurodymus, nepasilikti jų likučių ir neužsiimti savigyda, nepamiršti, kad antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas ligas, o ne virusines infekcijas (peršalimą ar gripą). Atsakingai vartojant antibiotikus galima padėti užkirsti kelią jiems atsparių bakterijų vystymuisi ir išsaugoti jų veiksmingumą, kad juos galėtų vartoti ateities kartos. Vartokime antibiotikus atsakingai!

1http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sveikata/apklausa-rodo-kad-antibiotikai-vartojami-neteisingai-507190/
(žr. 2011 12 19)

LT/CAM/0014a/11