GSK vadovo tinklaraštis
Kęstutis Čereška
„GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas
2010.12.22
Kurie vaistai padeda efektyviai užtikrinti sveikatą?
Sveikata yra didžiausias turtas. Ir manau, kad viskas turi prasidėti nuo sveikatos saugojimo ir stiprinimo, siekiant užkirsti kelią ligoms. Pagal išsilavinimą esu gydytojas, domiuosi farmakologija, t.y. vaistų veikimo mechanizmais. Ir galbūt todėl nesu vaistų šalininkas. Nors dirbu farmacijos versle, mano giliu įsitikinimu, vaistai turi būti vartojami tik tada, kada reikia ir tik tie, kurie reikalingi. Taip pat nesu maisto papildų ir vitaminų šalininkas. Taip, tam tikroje situacijoje jie padeda ir yra reikalingi, bet tikrai tuo piktnaudžiauti nereikėtų. Vaistai yra kraštutinė priemonė. Žmogus turi galvoti apie tai, kaip išlikti sveikam, turi galvoti, kaip maitinasi, nepamiršti fizinio krūvio. Tačiau jeigu susergama – tuomet reikia vartoti geriausius, veiksmingus, mažiausiai šalutinių reiškinių turinčius vaistus.
Kalbant apie ligų prevenciją, akcentuoju, kad vienas iš didžiausių pasaulio atradimų yra vakcinos. Pasaulinės sveikatos organizacija (PSO) patvirtina, kad, išskyrus saugų geriamąjį vandenį, niekas kitas neturėjo tokios didelės įtakos mirtingumui sumažinti kaip vakcinos - netgi antibiotikų vartojimas. Taip pat PSO pabrėžia, kad imunizacija yra vienas stipriausių ir kaštų požiūriu efektyviausių sveikatos priežiūros metodų.
Yra prieštaringų nuomonių apie skiepų naudą
Nuomonių apie skiepus yra įvairių. Aš taip pat randu internete įvairiausių sukurtų filmukų apie skiepus, vyksta diskusijos, bet jos yra emocinio pobūdžio, be rimtų argumentų. Manau, kad tokios netikslios ir įrodymais neparemtos informacijos platinimas bei visuomenės klaidinimas yra labai pavojingas ir trumparegiškas, nes gali sukelti negrįžtamų pasekmių tiek Lietuvos gyventojų sveikatai, tiek Lietuvos sveikatos priežiūrai apskritai.
Lietuvoje, skirtingai, negu kitose šalyse, vakcinacijos procentas, lyginant su bendru žmonių kiekiu, yra žemas. Pavyzdžiui, vakcinacija prieš sezoninį gripą 2009 m. Lietuvoje tesiekė vos 10 proc., tuo tarpu Rumunijoje – 54 proc, Vokietijoje – 62 proc., Jungtinėje Karalystėje – 75 proc., Italijoje - 65 proc. Šioje vietoje aš pasigendu aktyvių veiksmų iš valstybės pusės. Priešingai – aš matau tam tikrą konservatyvų požiūrį į vakcinaciją. Liūdniausia yra tai, kad dažnai netgi patys medikai skleidžia klaidingą, argumentais neparemtą nuomonę. Gydytojų paruošimas trunka 10 – 12 metų, tačiau išskyrus kelias siauras infektologų, imunologų specializacijas imunoprofilaktikai skiriama ne daugiau 10 akademinių valandų. Jei paklausite traumatologo apie širdies operacijų techniką, jis atsakys, jog tai ne jo sritis, tačiau mane stebina, kaip laisvai įvairių specializacijų gydytojai duoda pseudoekspertinius patarimus apie imunitetą ir vakcinaciją. Gydytojams tiesiog trūksta žinių.
Esu įsitikinęs, kad žmonės dažnai skiepų atsisako dėl nežinojimo, jie neįsivaizduoja, kas gali nutikti susirgus viena ar kita liga. Žmonės galvoja, kad jeigu peršalo – tai jau gripas. Bet gripą sukelia konkretus virusas, tai yra konkreti liga. Skiepai yra būtent nuo gripo, o ne nuo peršalimo. Visada kyla klausimas, kodėl gripas išskiriamas iš kitų ligų? Todėl kad gripas sukelia komplikacijas. Galima juo persirgti be pasekmių kelis kartus, o vieną kartą susirgęs patirsi tokias komplikacijas, kurios išliks visam gyvenimui: bus pažeista širdis arba sąnariai, o blogiausia pasekmė – mirtis. Todėl nuo gripo viruso reikėtų skiepytis.
Svarbu skiepytis ir nuo hepatito A, hepatito B, ypač jaunajai kartai. Pavyzdžiui, hepatitu B galima užsikrėsti ne tik lytiniu keliu, bet ir atliekant nesaugias grožio procedūras, tatuiruotes. Vakcina gali apsaugoti nuo rimtų pasekmių. Arba gimdos kaklelio vėžys (GKV): šiandien Lietuva iš kitų Europos Sąjungos šalių išsiskiria tuo, kad sergamumas ir mirtingumas nuo GKV yra vienas didžiausių, nors yra sukurtos vakcinos nuo GKV, už kurias skirtos Galeno premijos. Pasaulio ekspertų nuomone, tęsiant vakcinaciją nuo žmogaus papilomos viruso, jo sukeliamas GKV, kuris užima antrą vietą pasaulyje tarp onkologinių susirgimų, bus beveik visiškai sukontroliuotas per artimiausius kelis dešimtmečius ir taps reta liga.
Kitos ES valstybės aktyviai propaguoja ir remia vakcinaciją, todėl jose nebėra daugelio ligų, bet jos visada gali sugrįžti. Šiandien yra virš 20 ligų, kurios yra kontroliuojamos skiepais, dauguma jų yra aktualios ir Lietuvoje.
Žmones klaidina mitai apie vakcinas
Pats populiariausias ir absurdiškiausias mitas - skiepai sugriauna imunitetą. Priešingai, skiepai sukuria specifinį imunitetą, greitai ir veiksmingai apsaugantį nuo konkrečios ligos. Kuo žmogus gauna daugiau skiepų, tuo jis labiau apsaugotas nuo įvairių susirgimų. Skirtumas tik tas, kad specifinį imunitetą mes galime įgyti persirgę tam tikra liga su visomis jos pasekmėmis arba tiesiog pasiskiepiję.
Pavyzdžiui, mitas kad pasiskiepijus nuo gripo, juo susergama, nes užsikrečiama. Noriu užtikrinti, kad šiandien to gripo viruso skiepuose visai nėra – juose yra tik to viruso dalelės. Šiandieninės technologijos leidžia sukurti vakcinas, kurios sukelia imuninės sistemos atsaką ir žmogaus organizmas sukuria ginklus prieš tą viruso dalelę – antikūnus. O kai patenka tikras virusas – jis kovoja.
PSO konstatuoja, kad skiepų pagalba sumažinus tam tikrų užkrečiamų susirgimų dažnumą, ypač išsivysčiusiose šalyse, išaugo dvejonių dėl galimų šalutinių poveikių. Kitais žodžiais, vakcinos tapo savo sėkmės įkaitu. Melagingi ar nepagrįsti gandai dėl vakcinų saugumo gali kelti grėsmę imunizacijos programai, ir to kaina bus žmonių gyvybės. Kad būtų sumažinta šalutinių poveikių tikimybė, buvo sukurtas procesas (Europoje jį prižiūri Europos Vaistų agentūra (EMA), Lietuvoje – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba), kad vakcinos būtų tiriamos, gaminamos ir vartojamos, remiantis tarptautiniu lygiu patvirtintais standartais. Pradėjus vartoti vakcinas rinkoje užtikrinama jų saugumo priežiūros sistema, kad būtų greitai išanalizuoti ir įvertinti bet kokie gandai ar pranešimai dėl vakcinacijos ir vakcinų šalutinių poveikių. Taip pat PSO 1999 metais sukūrė Pasaulinį patarėjų komitetą dėl vakcinų saugumo (angl. Global Advisory Committee on Vaccine Safety), į kurį įtraukti nepriklausomi ekspertai. Informaciją apie vakcinų saugumą reikėtų pagrįsti kompetentingų įstaigų oficialiais pranešimais ir rekomendacijomis, o ne vadovautis atskirų asmenų nuomonėmis.
Gal valstybei patogiau leisti žmonėms galvoti, kad skiepai yra blogai, nes tuomet nereikės investuoti į vakcinas?
Jei valstybę atstovaujantys žmonės galvotų šiek tiek plačiau, nei metų biudžetas, o trejus, penkerius ar dešimt metų į priekį, tada pamatytų, kad vakcinos duoda didžiulę ekonominę naudą. Investavus milijoną, galima sutaupyti 50 ar 100 milijonų. Tai neišgalvoti skaičiai, o konkrečių vakcinų farmakoekonominė analizė. Tuo tarpu politikai, atėję į valdžią vienai kadencijai - keleriems metams – galvoja tik apie tą kadenciją ir elgiasi taip, kad būtų populiarūs šiandien. Dabar labai madinga taupyti, o ypač – sveikatos sąskaita.
Brandžioje valstybėje galvojama apie tą kartą, kuri gimdys vaikus po 20 metų. Tarkim, GKV – liga, kuri vėlai diagnozavus praktiškai nebepagydoma. Kartais pavyksta sustabdyti progresavimą, bet žmogaus gyvenimo kokybė krenta. Jeigu dabar kažkas pasirūpintų tuo, tai po 20 ar 30 metų ta karta problemos nebeturėtų arba toji problema būtų minimali. Latvijoje sveikatos apsaugos politikai šiuo klausimu smarkiai mus lenkia – jie investicijas skiria ligų prevencijai, o ne jau atsiradusių ligų gydymui, todėl būtiniausios vakcinos, tame tarpe ir nuo GKV bei pneumokoko, įtrauktos į Nacionalinį skiepų kalendorių.
PSO taip pat pareiškė nuomonę dėl būtinybės įtraukti į vakcinacijos kalendorius naujas vakcinas, finansines lėšas investuojant į profilaktiką. Imunizacija – netgi įdiegiant naujas ir brangias vakcinas – yra ir lieka vienas efektyviausių sveikatos priežiūros metodų. Be to, remiantis paskutiniais duomenimis galima teigti, kad imunizacija netgi brangiausiomis vakcinomis yra geras būdas investuoti pinigus, nes tai efektyvi visuomenės sveikatinimo technologija.
Tuo tarpu Lietuvoje šiandien nėra žmogaus ar žmonių grupės, kuri būtų atsakinga už imunoprofilaktiką šalyje. Šis klausimas paskęsta tarp milijono kitų, kurie yra tariamai svarbesni. Vakcinacijos finansavimas yra ne išlaidos, bet investicija. Pirmiausia reikia investuoti, kol žmogus neserga – kad jis sveikai gyventų ir rūpintųsi savo sveikata. Antras žingsnis – pirminė profilaktika. Skiepai yra viena iš pirminių profilaktikos priemonių, t.y. tol, kol žmogus neserga. Toliau yra visos patikros programos kaip antrinė profilaktika. Todėl kad, kai bandom pagauti ligą ankstyvoje stadijoje - tai iš esmės skiriasi nuo bandymo apskritai jos išvengti.
Pabaigai, norėčiau visiems palinkėti sveikatos ir linksmų artėjančių žiemos švenčių. Būkite sveiki!
GSK pagrindiniai faktai
GSK kompanijoje virš 100-o pasaulio šalių dirba apie šimtas tūkstančių darbuotojų.