GSK vadovo tinklaraštis
Kęstutis Čereška
„GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas
2011.09.16
Farmacijos ateitis – profilaktika
Nūdienos farmacijos pramonė vis didesnį dėmesį bei investicijas skiria profilaktikai, kurdama kone neatremiamą ginklą prieš pavojingus susirgimus – vakcinas. Dabartinės vakcinos – tai natūralūs savo sudėtimi ir neginčijamu poveikiu biologiniai preparatai, kurių dėka pavyko išgelbėti milijonus gyvybių visame pasaulyje. Tačiau šiandien aš stebiu paradoksalią situaciją, kai skiepai pamažu tampa savo sėkmės auka.
Retas iš mūsų dabar susimąsto, kokia vakcinų reikšmė žmonijos istorijoje. O juk būtent šis atradimas lėmė maro, raupų ir kitų grėsmingų ligų, iki tol luošinusių ar nusinešdavusių milijonus gyvybių, išnykimą. Daugelis žmonių tiesiog nebesuvokia grėsmės, kurią „sutramdė“ visuotinė vakcinacija, kuri ne tik suteikia tiesioginę apsaugą pasiskiepijusiajam, bet taip pat apsaugo jo šeimą bei visuomenę.
Daugelio susirgimų mastą akivaizdžiai sumažino pasaulinės skiepijimo programos. Tam tikras ligas net pavyko sustabdyti (štai kodėl mes jų nebežinome!). Pavyzdžiui, po 19 metų trukusios visuotinės pasaulinės imunizacijos kampanijos, nuo 1979 m. raupai jau tampa istorija. Skiepai poliomielito atvejų skaičių sumažino nuo daugiau kaip 300 tūkstančių per metus (tokie duomenys buvo praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje) iki 2 tūkstančių atvejų 2002-aisiais. Net dviejuose trečdaliuose besivystančių šalių vakcinacija užkirto kelią naujagimių stabligei. 1974 metais Pasaulio sveikatos organizacijai pradėjus išplėstinę imunizacijos programą (Expanded Program on Immunization (EPI), tymų atvejų skaičius sumažėjo nuo 6 milijonų iki mažiau nei 1 milijono per metus. Difterijos atvejų sumažėjo nuo 80 tūkstančių 1975-aisiais iki mažiau nei 10 tūkstančių šiandien. Haemophilus influenzae b tipo (Hib) vakcina per 10 metų sumažino Europoje Hib meningito dažnį. Ar ne iškalbingi faktai?
Mano nuomone, vakcinos turėtų būti viena iš prioritetinių nacionalinės politikos dalių. Valstybei finansiškai kur kas patraukliau profilaktiškai apsaugoti visuomenę nuo ligų. Gydyti ligas yra brangiau. Be to, žmonės, būdami nedarbingi, nebekuria vidaus produkto. Vakcinos yra tai, kas tikrai atsiperka. Įrodyta, kad į tokio pobūdžio profilaktiką investuotas vienas piniginis vienetas grįžta keleriopai. Štai dėl ko visos tarptautinės organizacijos ir išsivysčiusios valstybės skatina piliečius skiepytis.
Kokia situacija mūsų šalyje? Šiuo metu Lietuvoje mes turime nacionalinį skiepų kalendorių, kuris yra nacionalinės imunoprofilaktikos programos dalis. Tai yra teisinga kryptis, bet to neužtenka. Manyčiau, kad imunoprofilaktikos srityje Lietuva kaip valstybė dar turėtų daug ką nuveikti ir stipriai pasitempti, jei norime būti lygiaverčiai tarp kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Pirmiausia, valstybinės institucijos privalo šviesti visuomenę, nes dėl abejingo ar net neigiamo požiūrio į vakcinas Lietuva kaip valstybė gali turėti žalingų pasekmių.
Mūsų kompanija yra viena iš vakcinų kūrimo ir gamybos lyderių pasaulyje. Šiuo metu net 30 GSK sukurtų vakcinų padeda apsaugoti viso pasaulio gyventojus nuo įvairių ligų: žmogaus papilomos viruso sukeliamo gimdos kaklelio vėžio, gripo, hepatito A ir B, vidurių šiltinės, tymų, parotito, raudonukės, vėjaraupių, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir kt. Vakcinas nuo šių ligų, varginusių žmoniją tūkstantmečius, sukūrėme per 20 metų.
Beje, farmacijos pramonės inovatyvumas leidžia žengti dar toliau. Jau šiandien mes tyrinėjame genų lygmenyje. Atsiranda nauja – biologinių – vaistų karta, kai kiekvienam individui specifiškai pritaikomi vaistai. Manau, kad ne už kalnų ateitis, kai kiekvienas turėsime savo genetinius pasus, kuriame bus nurodyta, kokiomis ligomis esame linkę sirgti, o susirgus – kokie vaistai mums labiausiai tiktų. Bet tai – ateityje. Mažiausiai, ką galime padaryti dėl savęs ir savo vaikų jau dabar, pradėti nuo profilaktikos...
GSK pagrindiniai faktai
GSK kompanijoje virš 100-o pasaulio šalių dirba apie šimtas tūkstančių darbuotojų.