GSK vadovo tinklaraštis
Kęstutis Čereška
„GlaxoSmithKline Lietuva“ vadovas
2011.05.17
Įmonės socialinė atsakomybė: sąmoningai puoselėjama vertybė ar savotiška mada?
Socialinė verslo atsakomybė – pastaruoju metu itin dažnai aptariama tema. Tai, kad socialinė atsakomybė leidžia ilgam užtikrinti verslo stabilumą ir konkurencinį pranašumą, suprato daugelis šiuolaikinių tarptautinių organizacijų, kurioms socialinė atsakomybė tapo vienu iš strateginių tikslų. Tačiau man vis dažniau kyla klausimas, ar iš tikrųjų minėtos iniciatyvos gimsta todėl, kad verslas išties supranta socialinės atsakomybės svarbą?
Lietuvoje įmonės socialinė atsakomybė yra palyginti naujas reiškinys. Tačiau senosiose Europos šalyse ir JAV socialinio bendradarbiavimo idėja nėra nauja, ypatingai sustiprėjusi XX a. pab., kai vartotojai pradėjo skirti papildomą dėmesį tam, kaip bendrovės, gamindamos prekes ir tvarkydamos išteklius, atliepia visuomeninius poreikius. Socialinė verslo atsakomybė apima ne tik socialinius, bet ir ekonominius, ekologinius bei verslo etikos aspektus. Pastarąjį ypač norėčiau pabrėžti. Juk dirbame farmacijos srityje, kuri dažnai kaltinama neskaidrumu ir neetiška veikla, o menkiausia abejonė dėl įmonės ar jos darbuotojų reputacijos gali turėti neigiamų pasekmių pačiai bendrovei.
Ne naujiena, kad savo veikloje griežtai remiamės GSK etiško elgesio kodeksu, kuris įtvirtina pagrindines kompanijos vertybes: pagarbą žmogui, dėmesį pacientui, veiklos skaidrumą ir sąžiningą elgesį. GSK etikos nuostatos neleidžia bet kokiu būdu atsidėkoti sveikatos priežiūros specialistams, daryti jiems įtaką įvairiomis dovanomis. Taip pat sveikatos priežiūros specialistams įsipareigojame teikti tik patikimą ir moksliniais tyrimais pagrįstą informaciją. Stiprindami šią sritį, pernai atnaujinome Korupcijos prevencijos nuostatus ir įkūrėme specialų padalinį, kuris kontroliuoja, kad jų būtų laikomasi bendrovės padaliniuose visame pasaulyje. Tačiau labai svarbu, kad etiškai elgtųsi ne tik GSK darbuotojai, bet trečiosios šalys, su kuriomis bendradarbiaujame: konsultantai, produktų platintojai, vietiniai tiekėjai ir kt. Todėl pagal naująją tvarką etiškos veiklos nuostatos įtraukiamos į visas su jais sudaromas sutartis.
Tiesa ta, kad, siekiant socialiai atsakingų rezultatų, tenka nemažai investuoti. Todėl įmonės, norinčios įgyvendinti socialiniu atžvilgiu vertingus sprendimus, supranta, kad tam reikia daug sąnaudų. Tačiau tiesa ir tai, kad socialinė atsakomybė visų pirma turi remtis verslo ir visuomenės bendradarbiavimu. Juk verslui reikia darbingos visuomenės, o visuomenei reikia sėkmingų kompanijų, kuriančių ir išlaikančių darbo vietas ir taip mažinančių įvairias socialines problemas, taip pat ir socialinę atskirtį dėl skurdo. Tokia abipusė priklausomybė suteikia galimybių plėtoti socialines partnerystes, naudingas ir bendruomenei, ir verslui.
Tačiau, jokia socialinė programa neatstos verslo, kuriančio darbo vietas ir plėtojančio inovacijas, kurios, laikui bėgant, leis pagerinti gyvenimo kokybę ir socialines sąlygas. Todėl jei dėl įvairių priežasčių (ekonominių ar politinių) verslo galimybės dirbti produktyviai ir pelningai susilpnėja, tuomet mažėja regiono ekonominis konkurencingumas, sumažėja įmonių pajėgumas mokėti mokesčius ir plėtoti socialines programas, krenta užimtumo rodikliai, užšaldomi atlyginimai, didėja nedarbas ir plečiasi skurstančiųjų socialinė atskirtis.
Visame pasaulyje dirbanti GSK stengiasi padėti bendruomenėms, kuriose veikia. Dalykai, kuriuos stengiamės aktyviai pakeisti – vaistų prieinamumo didinimas ir kova su besivystančias šalis kamuojančiomis ligomis. Pernai GSK įsteigė atvirą laboratoriją, skirtą skatinti mokslinėms inovacijoms. Pradinės investicijos į naujus tyrimus joje siekia 19,5 mln. litų. Taip pat 13,5 tūkst. maliarijos cheminių junginių tapo viešai prieinami mokslininkams – tam, kad visi kartu, nesvarbu, kokiai kompanijai ar tyrimų organizacijai priklausytume, galėtume kovoti su šia bėda. Tai pirma tokio tipo iniciatyva pasaulyje.
Vaistų prieinamumą aktyviai stengiamės didinti ir Lietuvoje. Vien vaistų prieinamumo didinimo socialiai pažeidžiamų grupių programai bei paramai pacientų bendruomenėms mūsų šalyje pernai skyrėme 2,5 mln. litų. Programoje „GSK vaistų kortelė“ šiuo metu dalyvauja daugiau kaip 102 tūkst. Lietuvos pensininkų ir neįgaliųjų.
Reikia neužmiršti ir aplinkos, kurioje dirbame ir gyvename. 2010 m. GSK tapo pirmąja bendrove, kuriai suteiktas pasaulinis Anglies dvideginio emisijų standarto sertifikatas (Carbon Trust Standard). Jis skiriamas įmonėms, kurios savo gamybinėje veikloje nuolat matuoja ir kontroliuoja anglies dvideginio dujų išmetimą ir jį mažina. Iki 2020 m. planuojama sumažinti anglies dvideginio emisijas net ketvirtadaliu.
Nors Lietuvoje gamybos padalinių neturime, tačiau siekiame tapti organizacija, kurioje gamtinių resursų tausojimas būtų kasdienės veiklos dalis. Pernai pradėjome socialinę ekologinę iniciatyvą „EcoGSK“, kurios tikslas – žalingus vartojimo įpročius keisti protingu vartojimu. Rezultatai matyti jau dabar – nuo iniciatyvos pradžios suvartojome beveik trečdaliu mažiau elektros nei 2009 m. Mūsų sąskaitoje ne tik 53 išsaugoti medžiai, bet ir su Raseinių miškininkais pasodinti daugiau kaip 5 hektarai pušų miško.
Baigdamas norėčiau sau atsakyti į klausimą, ar socialinė atsakomybė šiuolaikiniam verslui yra savotiška mada ar aiškiai suvokiama pareiga? Žvelgdamas į GSK komandą, galėčiau tik pasidžiaugti, kad mums tinka antrasis variantas. Pastebėjau, kad tarp mūsų yra daug iniciatyvių ir socialiai atsakingų žmonių. Pavyzdžiui, šiais metais gavome labai daug pasiūlymų, kokias idėjas galėtume įgyvendinti per „Oranžinę dieną“. Tai išties ypatinga diena, kai kartą metuose visi kartu nuveikiame ką nors, kas naudinga bendruomenei. Tokie pavyzdžiai rodo, kad suprantame, jog socialinė atsakomybė yra neatsiejama mūsų kasdienio darbo dalis.
Žalio Jums pavasario visomis prasmėmis!
GSK pagrindiniai faktai
GSK kompanijoje virš 100-o pasaulio šalių dirba apie šimtas tūkstančių darbuotojų.