Lietuva

Informacija apie ligą

Informacija apie 2-ojo tipo diabetą

Kas yra 2-ojo tipo diabetas?

2-ojo tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu diabetu) yra lėtinė, progresuojanti ir dažnai mirtina liga, kuria visame pasaulyje serga apytikriai 194 milijonai asmenų. Tarptautinė diabeto federacija apskaičiavo, kad 2025 metais šia liga visame pasaulyje sirgs 333 milijonai asmenų. 2-ojo tipo diabetas diagnozuojamas asmens kraujyje nustačius padidėjusią gliukozės (arba cukraus) koncentraciją -nevalgius daugiau negu 7 mmol/l, o po valgio 9 mmol/l. Vis dėlto sergant šia liga dažnai nustatoma ir daug kitų reikšmingų patologinių būklių, tokių kaip nutukimas ar kiti medžiagų apykaitos sutrikimai, įskaitant padidėjusį lipidų kiekį kraujyje.1,2 Nors liga diagnozuojama nustačius padidėjusią gliukozės koncentraciją, visuotinai pripažįstama, kad atsparumas insulinui ir beta ląstelių funkcijos sutrikimas yra pagrindiniai ligą sukeliantys veiksniai.3

Koks yra atsparumo insulinui atsiradimo ir beta ląstelių funkcijos sutrikimo vaidmuo?

Gliukozės kiekį kraujyje reguliuoja cheminė medžiaga, vadinama insulinu. Ši medžiaga gaminama kasos beta ląstelėse. Veikiant insulinui, gliukozė iš kraujo pernešama į ląsteles, kuriose ji naudojama kaip energijos šaltinis.1 Atsparumas insulinui atsiranda tada, kai organizmas nevisiškai tinkamai reaguoja į insuliną ir dėl to kraujyje padidėja gliukozės koncentracija.4

Kai tik atsiranda atsparumas insulinui, kasos beta ląstelės pradeda daugiau gaminti insulino. Tačiau ilgainiui ląstelės išsenka ir nepajėgia išskirti daugiau insulino. Kai kuriems pacientams nustatomas įgimtas beta ląstelių funkcijos defektas, dėl ko jos nesugeba efektyviai gaminti insulino.4 2-ojo tipo diabetui progresuojant, organizmui vis sunkiau reguliuoti gliukozės koncentraciją, kadangi didėjant atsparumui insulinui, stiprėja ir beta ląstelių funkcijos sutrikimas.4

Kam yra padidėjusi rizika susirgti 2-ojo tipo diabetu?

Nors mokslininkai nežino tikslios 2-ojo tipo diabeto priežasties, nustatyta keletas ligos rizikos faktorių. 2-ojo tipo diabetu dažniausiai suserga vyresni nei 35 metų amžiaus asmenys. Vis dėlto liga pasireiškia ir jaunesnio amžiaus asmenims. Kiti dažniausiai sutinkami rizikos veiksniai susirgti 2-ojo tipo diabetu yra fizinės veiklos trūkumas ir priklausomybė tam tikrai rasei/etninei grupei. Be to, turima įrodymų, kad genetiniai veiksniai taip pat turi įtakos, kadangi 2-ojo tipo diabetu serga tos pačios šeimos nariai.1

Kokie simptomai pasireiškia sergant 2-ojo tipo diabetu?

Sergant 2-ojo tipo diabetu dažnai nepasireiškia jokie simptomai (tačiau liga iš lėto progresuoja). Tai galėtų paaiškinti, kodėl tiek daug 2-ojo tipo diabetu sergančių asmenų liga nustatoma tik tada, kai jie į gydytoją kreipiasi tik atsiradus su diabetu susijusioms komplikacijoms, tokioms kaip širdies ir kraujagyslių ligos. Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra troškulys, padažnėjęs šlapinimasis, nuovargis, lėtas žaizdų gijimas, sutrikusi rega ir dilgčiojimo/nejautros pojūtis rankų ar kojų pirštuose.1

Kas atsitinka, jei 2-ojo tipo diabeto eiga nekontroliuojama?

Sergant 2-ojo tipo diabetu pasireiškia daug sunkių ir ilgalaikių komplikacijų. Jos atsiranda todėl, kad dėl nuolatos aukštos gliukozės koncentracijos kraujyje pažeidžiamos kraujagyslės ir nervų ląstelės. Pažeidus smulkias kraujagysles (mikrovaskulinės komplikacijos), asmuo galima apakti, jam/jai gali atsirasti inkstų funkcijos nepakankamumas ir gali tekti amputuoti galūnes. Stambių kraujagyslių pažeidimas (makrovaskulinės komplikacijos) gali pasireikšti širdies liga, padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ir insultu.5,6 Iki 80 procentų sergančių 2-ojo tipo diabetų asmenų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.7

Kas yra HbA1c?

Norint sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti su diabetu susijusių komplikacijų riziką, būtina ilgalaikė gliukozės kontrolė. Sergantys 2-ojo tipo diabetu asmenys ne tik kas dieną tikrina gliukozės koncentraciją, tačiau jiems 2-3 kartus per metus atliekamas HbA1c tyrimas (glikozilinto hemoglobino tyrimas). HbA1c tyrimo pagalba nustatoma, kaip gerai asmuo kontroliuoja gliukozės kiekį. Tokiu būdu įvertinamas ilgalaikis diabeto gydymo sėkmingumas.8 Tikslas yra taip kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, kad HbA1c procentinė reikšmė būtų mažesnė nei 6,5 ar 7.9 Deja, šiuo metu beveik 60 procentų pacientų nepasiekia šios rekomenduojamos gliukozės koncentracijos. Tokiu būdu šiems pacientams yra padidėjusi sunkių komplikacijų rizika.10

Kodėl svarbi yra ilgalaikė gliukozės kontrolė?

Bloga gliukozės kontrolė sergant 2-ojo tipo diabetu yra susijusi su sunkiomis pasekmėmis, tokiomis kaip širdies liga, insultas, inkstų problemos ir apakimas.11 Aukšta gliukozės koncentracija, net jei ji yra trumpalaikė, gali būti sunkių komplikacijų priežastimi. HbA1c koncentracijai padidėjant vienu procentu, smulkių kraujagyslių komplikacijų rizika padidėja 37 procentais, bet kokių su diabetu susijusių baigčių tikimybė padidėja 21 procentu, o mirtys dėl diabeto - 21 procentu. Šie duomenys buvo nustatyti atlikus Jungtinės Karalystės prospektinio diabeto tyrimo epidemiologines analizes.12 Pagerinus gliukozės koncentracijos kraujyje kontrolę, su diabetu susijusių akių komplikacijų rizika sumažėja 21 procentu, o ankstyvo inkstų pažeidimo - 33 procentais.5,6 Kito tyrimo metu buvo nustatyta, kad intensyvus diabeto gydymas 50 procentų sumažino su diabetu susijusių komplikacijų riziką, lyginant su įprastiniu gydymu. Šiame tyrime dalyvavo 160 sergančių 2-ojo tipo diabetu asmenų.13

Kaip turėtų būti gydoma sergant 2-ojo tipo diabetu?

Šiuo metu daugelis gydytojų sergantiems 2-ojo tipo diabetu gliukozės koncentracijos kraujyje kontrolę bando pasiekti laipsniškai, t.y. iš pradžių siūlomi gyvenimo būdo pokyčiai, po to paskiriami geriami priešdiabetiniai preparatai, ir, jei reikia, kombinuotas gydymas.14

Tokio gydymo metodo trūkumas yra tas, kad perėjimas nuo vienos pakopos prie kitos užtrunka. Tačiau 2-ojo tipo diabetas yra progresuojanti liga, ir kuo ilgiau paciento liga išlieka nekontroliuojama, tuo labiau pažeidžiamas asmens organizmas ir tuo sunkiau pasiekti ligos kontrolę.14 Mokslinių tyrimų duomenys taip pat rodo, kad norint pasiekti ilgalaikę 2-ojo diabeto tipo kontrolę būtina tiesiogiai veikti pagrindinius ligos faktorius, atsparumą insulinui ir beta ląstelių funkcijos sutrikimą. Tuo tarpu tradicinė monoterapija neleidžia to padaryti.15

Todėl norint pacientams pasiūlyti geriausią būdą išvengti siaubingų šios ligos komplikacijų, reikalinga taikyti agresyvesnį gydymą. Naujausių tyrimų duomenys rodo, kad tokiam gydymui priklauso ankstyva kombinuota terapija, nukreipta prieš pagrindinius ligą sukeliančius veiksnius.15 Tokiu būdu ilgalaikė gliukozės kontrolė būtų geresnė ir turėtų teigiamą poveikį sumažinant širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Nuorodos:

  1. The International Diabetes Federation. Diabetes Factsheets.
    www.idf.org/home/index.cfm?node=264 (Opens in a New Window)
    www.idf.org/home/index.cfm?unode=3B96844A-C026-2FD3-
    87E85FD2293F42E9
  2. Florence JA et al. Treatment of type 2 diabetes mellitus. American Family Physician. 1999;59:2835-2844, 2849-2850.
  3. Kahn SE. The Importance of the beta-cell in the pathogenesis of type 2 diabetes mellitus. American Journal of Medicine 2000;108(Supplement 6a):S2-S8.
  4. Groop LC. Insulin resistance: the fundamental trigger of type 2 diabetes. Diabetes, Obesity and Metabolism 1999;1(Supplement 1):S1-S7.
  5. Overview of the United Kingdom Prospective Diabetes Study -The Diabetes Trials Unit, Churchill Hospital, Oxford, UK.
  6. UK Prospective Diabetes Study Group. Intensive blood-glucose control with sulphonylureas or insulin compared with conventional treatment and risk of complications in patients with type 2 diabetes (UKPDS 33). The Lancet 1998;352:837-853.
  7. American Heart Association. Retrieved on April 29 2004. www.americanheart.org/presenter.jhtml?identifier=1063
  8. American Diabetes Association. Diabetes Resources. Retrieved on April 28 2004. www.diabetes.org/type-1-diabetes/a1c-test.jsp
  9. Pooled Guidelines from Canadian Journal of Diabetes 2003; 27(Supplement 2):S18-S20 / Diabetic Medicine 1999;16:716-730 / Diabetes und Stoffwechsel 2002;11(Supplement 2) / National Institute for Clinical Excellence. Clinical guideline G. Management of type 2 diabetes: management of blood glucose. 2002 / Diabetes Care 2004;27(Supplement 1):S15-S34 / Endocrine Practice 2002;8(Supplement 1):40-82.
  10. Koro CE et al, Glycemic control from 1988 to 2000 among US adults diagnosed with type 2 diabetes. Diabetes Care 2004;27;1:17-20.
  11. American Diabetes Association. Diabetes Resources. Retrieved on April 28 2004. www.diabetes.org/type-2-diabetes.jsp
  12. UK Prospective Diabetes Study Group. Association of glycaemia with macrovascular and microvascular complications of type 2 diabetes (UKPDS 35): prospective observational study. BMJ 2000; 321:405-412.
  13. Gæde P et al. Multifactorial intervention and cardiovascular disease in patients with type 2 diabetes. NEJM 2003;348:382-393.
  14. Kobayashi M. Effects of current therapeutic interventions on insulin resistance. Diabetes, Obesity and Metabolism 1999;1(Supplement 1):S32-S40.
  15. Gerich JE. Redefining the clinical management of type 2 diabetes matching therapy to pathophysiology. European Journal of Clinical Investigation 2002;32(Supplement 3):46-53.
GSK pagrindiniai faktai

GSK pagrindiniai faktai

GSK kompanijoje 160-yje pasaulio šalių dirba daugiau kaip šimtas tūkstančių darbuotojų.