GSK vaistais gydomos lygos - Kvėpavimo sistemos ligos

Jump to navigation
Jump to footer

Titulinis GSK vaistais gydomos ligos Kvėpavimo sistemos ligos

BENDROJI INFORMACIJA

Labiausiai paplitę kvėpavimo takų ligos yra astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), bei rinitas. Dėl besikeičiančių žmonių įpročių ir juos supančios aplinkos, sergamumas šiomis ligomis pasaulyje nuolat didėja. Dėka nuolatinio tobulėjimo kvėpavimo takų ligoms skirtų medikamentų srityje, pacientai jau gali kontroliuoti astmą, ilgiau jaustis gerai sirgdami LOPL ir nebijoti augalų žydėjimo sezono, sergant alerginiu rinitu.

ASTMA

Bronchinė astma šiandien

Šiuo metu astma apibrėžiama kaip lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kurios pagrindinis požymis yra bronchų spazmas. Astma laikoma civilizacijos liga. Gerėjančios gyvenimo sąlygos, stiprėjantis žmonių polinkis į alergijas, oro užterštumas lemia, kad astma sparčiai plinta visame pasaulyje ir jau yra tapusi pasauline sveikatos problema. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) yra nustačiusi, kad pasaulyje astma serga nuo 100 iki 150 milijonų žmonių, ir segančiųjų skaičius nuolat auga - astma diagnozuota dešimtadaliui pasaulio vaikų ir penkiems procentams suaugusiųjų. Vakarų Europoje sergančiųjų astma skaičius per dešimt metų padvigubėjo. 2001 metų sausio 1 dienos duomenimis Lietuvoje bronchine astma sirgo 11 688 vaikai ir 22 382 suaugusieji. Astmos požymius mūsų šalyje patiria trys procentai žmonių. Kiekvienais metais pasaulyje nuo astmos miršta 180 000 žmonių; ekonominiai su astma susiję nuostoliai yra didesni nei nuostoliai dėl tuberkuliozės ir ŽIV/AIDS kartu paėmus.

Astmos gydymo raida

1950 metais nustatyta, kad astmai gydyti sėkmingai naudojamas steroidas kortizonas. Po ketverių metų astmą buvo pradėta gydyti prednizolonu ir hidrokortizonu. Tačiau, nors poveikis gydant astmą buvo teigiamas, geriamieji steroidai darė gana didelį šalutinį poveikį.

1956 metais buvo pristatytas pirmasis dozuojamasis aerozolinis inhaliatorius

1969 metais buvo pristatytas inhaliuojamasis salbutamolis, pirmasis vaistas, nukreiptas į beta-2 (#-2) receptorius. Vaistas netrukus tapo žinomas kaip “Ventolin”.

Siekdami pailginti salbutamolio kaip bronchodilatoriaus poveikį nesukeliant šalutinio poveikio, Glaxo specialistai du dešimtmečius tyrė galimybę sukurti beta-2 agonistus, kurie receptorius veiktų ilgiau nei salbutamolis. Mat trumpalaikio poveikio vaistai yra skirti nutraukti priepuolį, bet ne gydyti astmą, ją kontroliuoti. 1991 metais buvo pristatytas ilgalaikio poveikio beta-2 agonistas salmeterolis, žinomas kaip “Serevent”.

Steroidai astmai gydyti buvo pradėti naudoti šeštajame dešimtmetyje, bet be GSK rezultatų, pasiektų gydant astmą, jie turėjo ir stiprų šalutinį poveikį. Perversmas šioje srityje įvyko 1972 metais, kai buvo išrasta beklametazono dipropionato inhaliuojamoji forma, pavadinta “Becotide” (Glaxo). Inhaliuojamieji steroidai patenka tik į kvėpavimo takus ir veikia būtent ten, kur reikia, neveikdami viso organizmo.

Du tyrimai, atlikti 1994-1996 metais, parodė, kad astma geriau gydoma kartu su inhaliuojamaisiais steroidais naudojant ilgalaikio poveikio beta-2 agonistą salmeterolį, o ne didinant inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozę. Vėlesni tyrimai parodė, kad kombinuotas gydymas inhaliuojamaisiais kortikosteroidais ir ilgalaikio poveikio beta-2 agonistais leidžia sumažinti inhaliuojamųjų kortokosteroidų dozę ir drauge palaikyti gerą astmos požymių kontrolę.

1999 metais GlaxoWellcome pirmieji pradėjo gaminti vaistą “Seretide Diskus”, kuriame derinamos abi šios vaistų grupės. Iki šiol „Seretide“ plačiai vartojamas astmos gydymui. Nuo vaisto pasirodymo jau praėjo nemažai laiko, per kurį buvo atlikta daug pasaulinio mąsto tyrimų, įrodžiusių vaisto pranašumus siekiant astmos kontrolės.

Astmos kontrolė

Astma pasireiškia pasunkėjusiu kvėpavimu, dusuliu bei priepuoliniu kosuliu. Tačiau kosulys ir dusulys būdingi ir kitoms kvėpavimo takų ligoms, be to ne kiekvienas astma sergantis žmogus patiria visus požymius. Tačiau jei šeimoje esama ar būta sergančių bronchų astma, egzema arba alerginiu rinitu, patyrus aukščiau nurodytus požymius, būtina apsilankyti pas gydytoją. Tokiu atveju tikimybė, kad sergama būtent astma, yra kur kas didesnė. Ligą svarbu diagnozuoti ir pradėti gydyti kuo anksčiau. Laiku diagnozavus ligą ir tinkamai ją gydant, pacientai gali gyventi visavertį gyvenimą. Daugiau apie astmos kontrolę http://www.astmoskontrole.lt

GINA

1995 metais sukurta GINA (The Global Initiative for Asthma), pasaulinė astmos iniciatyva, turinti padėti sumažinti pasaulyje astmos paplitimą, sergamumą astma ir mirštamumą nuo jos. Buvo išspausdinti išsamūs nurodymai dėl astmos diagnozės ir kontrolės. GINA rekomendacijos įgyvendinamos 60 pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje. Nacionalinių ir pasaulinės astmos rekomendacijų įgyvendinimas turi didžiulį poveikį astmos kontrolei pasaulyje.

GINA iškelti ilgalaikės astmos kontrolės tikslai - minimalūs bronchų astmos požymiai arba visiškas jų nebuvimas, įskaitant naktinius požymius, minimalus astmos priepuolių skaičius, neplanuotų vizitų pas gydytojus išvengimas, minimalus trumpalaikio poveikio beta-2 agonistų poreikis, neribojama fizinė veikla ir pratimai, beveik normali plaučių funkcija, minimalus šalutinis vaistų poveikis arba visiškas jo išvengimas. 2006 metais buvo išleista ketvirtoji GINA versija, kuri pateikė naujovę – astmos klasifikaciją pagal ligos kontrolę. Ligos sunkumo nustatymas rekomenduotas tik pirmam paciento apsilankymui pas gydytoją, vėliau vertinant ligos eigą ir skiriant gydymą pagal astmos kontrolės lygį

Bronchinė astma. Ligos aprašymas

Bronchinė astma apibrėžiama kaip lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kurios pagrindinis požymis yra bronchų spazmas. Astma pasireiškia pasunkėjusiu kvėpavimu, dusuliu bei priepuoliniu kosuliu.

Pagal visuotinai priimtą tarptautinę klasifikaciją bronchinė astma būna dviejų tipų:

egzogeninė, priklausanti nuo aplinkoje esančių alergenų
endogeninė, dažniausiai išsivystanti iš ilgą laiką blogai gydomo kvėpavimo takų uždegimo

Skiriami ir du astmos potipiai:

aspirininė, kurią sukelia salicilatai, esantys maisto produktuose, pvz., pomidoruose, braškėse, gervuogėse, taip pat ir vaistuose;
profesinė, kurios sukėlėjai aptinkami kasdieninėje žmogaus darbo aplinkoje.

Bronchinei astmai būdingi remisijos ir paūmėjimo periodai.

Priežastys ir prevencija

Pavienį dusulio priepuolį sergančiajam egzogenine bronchine astma sukelia alergenai, esantys įkvepiamame ore. Tai namų dulkių erkės, namų dulkės, pelėsiai, namuose laikomų gyvūnų epidermis, augalų žiedadulkės.

Alergenų galima išvengti laikantis specialistų rekomendacijų. Pavyzdžiui, žmonėms, kurie alergiški žiedadulkėms, augalų žydėjimo periodu rekomenduojama nakčiai uždaryti namų ir butų langus, važiuojant uždaryti automobilio langus, vengti vaikščioti lauke apie 14 -16 valandą, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia, pasivaikščiojus lauke, nusiprausti po dušu, nedžiovinti lauke drabužių, reguliariai vartoti paskirtus medikamentus. Laikant namuose šunį ar katę, reikėtų laikytis kelių taisyklių - stengtis kuo ilgiau gyvūnus laikyti negyvenamosiose patalpose, kartą per savaitę juos nuprausti, paglosčius gyvūną, būtinai nusiplauti rankas. Ir, svarbiausia, neįleisti kačių ir šunų į miegamąjį. Labai veiksmingas alergenas yra namų dulkių erkės. Pagrindinis jų maistas - nusilupusios žmogaus epidermio ląstelės, kurių prisikaupia patalynėje ir minkštuosiuose balduose. Palankiausios sąlygos namų dulkių erkėms gyventi ir daugintis yra 25-27 laipsnių Celsijaus temperatūra ir didesnė nei 60 proc. oro drėgmė. Astmos priepuolius galima palengvinti dažnai ir gerai vėdinant patalpas, dulkes valant drėgnu skudurėliu, stengiantis, kad gyvenamosiose patalpose būtų kuo mažiau kilimų ir minkštų baldų, kuriuose gali gyventi namų dulkių erkės.

Endogeninei bronchinei astmai aplinkos alergenai nėra svarbūs. Astmos paūmėjimams svarbus fizinio krūvio, streso, virusinės infekcijos vaidmuo.

Gydymo principai

Skiriami du pagrindiniai astmos gydymo principai:

sukėlėjo vengimas:
medikamentinis gydymas.

Kadangi astmos mechanizmą sudaro du komponentai - uždegimas kvėpavimo takuose ir bronchų spazmai, gydant astmą vartojami dveji vaistai - vaistai nuo uždegimo ir bronchus plečiantys vaistai.

Įrodyta, kad astma sėkmingiau gydoma taikant kombinuotą gydymą - naudojant uždegimą malšinančių inhaliuojamųjų kortikosteroidų derinį su bronchus plečiančiais vaistais, o ne didinant inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozę. Tyrimai parodė, kad kombinuotas gydymas inhaliuojamaisiais kortikosteroidais ir ilgalaikio poveikio beta-2 agonistais leidžia sumažinti inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozę ir drauge palaikyti gerą astmos požymių kontrolę.

Naujausias šios srities žingsnis - abi vaistų grupės, inhaliuojamieji kortikosteroidai ir beta-2 agonistai, viename Diskus inhaliatoriuje. Lietuvoje šis vaistas pasirodė 1999 metais.

Kombinuotas gydymas rekomenduojamas ir astmos gydymo rekomendacijose (GINA, The Global Initiative for Asthma), kurios yra pagrindinė pasaulinė astmos kontrolės ir prevencijos priemonė, sukurta siekiant padėti sumažinti pasaulyje astmos paplitimą, sergamumą astma ir mirštamumą nuo jos. Šiais metais buvo išleista trečioji GINA versija.

Nacionalinių ir pasaulinės astmos rekomendacijų įgyvendinimas turi didžiulį poveikį astmos kontrolei pasaulyje. Tinkamai kontroliuojama astma nei pacientams, nei specialistams nebeatrodo esanti didelė našta.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ligą

Kas yra astma?

Šiuo metu astma apibrėžiama kaip lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kurios pagrindinis požymis yra bronchų spazmas.

Ar ši liga užkrečiama?

Ne ši liga neužkrečiama. Astma laikoma civilizacijos liga. Gerėjančios gyvenimo sąlygos, stiprėjantis žmonių polinkis į alergijas, oro užterštumas lemia, kad astma sparčiai plinta visame pasaulyje ir jau yra tapusi pasauline sveikatos problema.

Kaip astma išryškėja?

Astma išryškėja pasunkėjusiu kvėpavimu, dusuliu bei priepuoliniu kosuliu. Tačiau kosulys ir dusulys būdingi ir kitoms kvėpavimo takų ligoms, be to ne kiekvienas astma sergantis žmogus patiria visus požymius.

Ar astmą būtinai reikia gydyti?

Ligą svarbu diagnozuoti ir pradėti gydyti kuo anksčiau, norint išvengti komplikacijų ir užkirsti kelią negrįžtamiems kvėpavimo takų sistemos pakitimams. Laiku diagnozavus ligą ir tinkamai ją gydant, pacientai gali gyventi visavertį gyvenimą.

Ar sergantieji astma turi reguliariai vartoti vaistus?

Reguliariai vartojant vaistus, efektyviai slopinamas kvėpavimo takų uždegimas, stabdomas ligos progresavimas ir negrįžtamų struktūros pokyčių vystymasis.

Ar vaistai astmai kompensuojami?

Taip, astma sergančiųjų gydymas kompensuojamas 100%. Vaistus išrašo gydantis gydytojas po specialisto konsultacijos.

LĖTINĖ OBSTRUKCINĖ PLAUČIŲ LIGA

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga pasireškia negrįžtama arba iš dalies grįžtama kvėpavimo takų obstrukcija (pažeidimu). Tai yra vienintelė iš didžiųjų mirtinų ligų, kurios paplitimas nuolat ir nevaldomai didėja. Prognozuojama, kad 2020 metais LOPL bus trečia mirties priežastis pasaulyje. LOPL pasaulyje serga daugiau kaip pusė milijardo žmonių, per metus pasaulyje užregistruojama daugiau kaip 2,5 mln. mirčių nuo LOPL. LOPL dažniau suserga vyresnio amžiaus žmonės, dažniau - vyrai. Ligos paplitimas yra siejamas su didėjančiu rūkančiųjų (ypač moterų) skaičiumi, mažėjančiu jų amžiumi, didėjančiu oro užterštumu. LOPL yra susijusi su nenormaliai jautria uždegimine plaučių reakcija į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas (pvz. rūkymas, oro tarša, kenksmingos oro sąlygos). Liga gali pasireikšti ir kitų organų ar audinių pažeidimu – dėl sutrikusios kvėpavimo funkcijos, sumažėja deguonies kiekis kraujyje ir dėl jo trūkumo nukenčia kitos organų ar audinių grupės. LOPL galima išvengti, o ja susirgus – būtina gydyti.

Tai sutrikimas, kuris nevisiškai praeina pavartojus bronchus plečiančius vaistus. Dusulys, atsirandantis dėl obstrukcijos (kvėpavimo takų laidumo sutrikimo), paprastai yra progresuojantis, tai yra kasmet vis sunkėjantis. Jis atsiranda dėl neįprastos uždegiminės plaučių reakcijos į įkvepiamas kenksmingas daleles arba dujas.

Lėtinę obstrukcinę plaučių ligą galima įtarti, jei yra bent vienas iš šių požymių:

lėtinis kosulys / lėtinis skrepliavimas - besikartojantis, besitęsiantis kelis mėnesius - kasmet bent dvejus metus iš eilės, varginantis periodiškai arba kasdien, dažniau - dieną, rečiau - tik naktį;
lėtinis skrepliavimas
dusulys - palaipsniui stiprėjantis, nuolatinis, stiprėjantis fizinio krūvio metu arba susirgus kvėpavimo takų infekcija, pacientų apibūdinamas kaip “sunku kvėpuoti”, “sunkumas”, “oro trūkumas”, švokštimas”
rizikos veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas ar darbas užterštoje aplinkoje

Rizika susirgti lėtine obstrukcine plaučių liga padidėja, jeigu:

jau sergama bronchine astma ar nustatytas kvėpavimo takų hiperreaktyvumas;
nepakankamai išsivystę plaučiai - taip dažnai būna žmonėms, kurie gimė mažo svorio ar vaikystėje patyrė kenksmingą aplinkos poveikį;
žmogus kvėpuoja tabako dūmais - tiek pats rūkydamas, tiek būdamas prirūkytoje aplinkoje;
darbe susiduriama su dulkėmis ir chemikalais, kurių poveikį dar labiau sustiprina rūkymas;
ilgai būnama užterštoje aplinkoje - tiek lauke, tiek patalpose;
vaikystėje persirgta sunkiomis kvėpavimo takų infekcijomis;
bloga socialinė-ekonominė padėtis.

Svarbu žinoti, kad:

kosulys, skrepliavimas ir ypač dusulys nėra paprasti požymiai, juos patiriant būtina nedelsiant kreiptis į savo gydytoją;
LOPL būtina diagnozuoti kuo anksčiau, dar prieš išsivystant sunkesnei ligos formai;
kuo anksčiau liga diagnozuojama, tuo didesnė tikimybė, kad pasiseks pristabdyti jos progresavimą!

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga diagnozuojama atlikus spirometrijos tyrimą.

Grėsmingos prognozės paskatino pasaulio sveikatos apsaugos specialistus sukurti GOLD (Global Initiative for Chronic Obstructive Lung Disease) - Pasaulinę lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyvą. Svarbiausi GOLD tikslai yra skleisti informaciją apie LOPL ir padėti tūkstančiams pacientų anksti nustatyti ir gydyti LOPL ar jos komplikacijas. Daugiausia dėmesio skiriama profilaktikai, ankstyvųjų stadijų diagnostikai.

LOPL - sudėtinga liga, sudaryta iš daugelio komponentų - obstrukcijos, uždegimo, struktūrinių pokyčių ir t.t., todėl šiuolaikinis gydymas suprantamas plačiau - ne tik kaip bronchus plečiantis gydymas. Tai turi būti kombinuotas kompleksinis gydymas, kuriuo siekiama paveikti kiek galima daugiau šios ligos patofiziologijos komponentų. Tai daugiakomponentis gydymas.

Visus, kuriems diagnozuota LOPL arba kurie patiria šiai ligai būdingus požymius, kviečiame ateiti į astmos klubus.

Vilniaus astmos klubo “Kvėpuok laisvai”
nariai renkasi antrą mėnesio šeštadienį, 11 val. Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos skyriuje, Santariškių g. 2
Kauno astmos klubo “Alsa”
nariai susitinka kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį, 17 val. Kauno medicinos universiteto mokomajo-laboratorinio korpuso, Eivenių g. 4, I aukšte.
Klaipėdos astmos klubo “Viltis”
nariai renkasi kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį, 17 val. 30 min. Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninės salėje.

Informacijos apie kitų miestų astmos klubus galima gauti miestų ir savivaldybių sveikatos apsaugos skyriuose.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ligą

Klausimas:

Kaip ilgai reikia vartoti vaistus gydant lėtinę obstrukcinę plaučių ligą?

Atsakymas:

Norint išvengti ligos paūmėjimo, progresavimo bei komplikacijų ir palengvinti požymius bei pagerinanti sveikatos būklę, vaistus reikia vartoti nuolat.

Klausimas:

Ar gydant lėtinę obstrukcinę plaučių ligą svarbiausia mažinti obstrukciją (kvėpavimo takų susiaurėjimą) - t.y. plėsti kvėpavimo takus?

Atsakymas:

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga - tai daugiakomponentė liga, sudaryta iš daugelio elementų - kvėpavimo takų susiaurėjimo (obstrukcijos), uždegimo, struktūrinių pokyčių (pakitimų kvėpavimo takų ląstelėse) ir t.t., todėl gydyti reikia visus elementus.

Vien plečiant kvėpavimo takų susiaurėjimą ligos gydymas nebus veiksmingas.

Klausimas:

Ar vaistai lėtinei obstrukcinei plaučių ligai kompensuojami?

Atsakymas:

Vaistai kompensuojami 80%, likusią vaisto kainos dalį turi primokėti pats pacientas. GlaxoSmithKline Lietuva vaistams, tarp jų ir skirtiems LOPL gydymui, yra suteikiama papildoma nuolaida, jeigu pacientas turi „GSK vaistų kortelę“. Ji yra skirta pensininkams ir žmonėms su negalia.

RINITAI

Kas yra alerginė sloga (rinitas)

Alerginė sloga - tai alerginis nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdingi vienas ar keli požymiai:

nosies užburkimas,
rinorėja (“bėgimas” iš nosies),
čiaudulys,
niežulys.

Alerginė sloga gali būti:

sezoninė (šienligė),
nesezoninė (nuolatinė).

Šienligė - tai alerginis nosies gleivinės uždegimas, kurį sukelia augaliniai alergenai: žiedadulkės, augalų vaisiai. Šienligę dažniausiai sukelia motiejuko, šunažolės, avižuolės, eraičino, javų žiedadulkės. Dažniausiai alergizuojantys augalų vaisiai: pienių pūkai, topolių sėklos. Pasitaiko, kad šienligę sukelia gluosnių “kačiukai”, lazdyno žirginiai.

Šienlige sergantys žmonės dažniausiai skundžiasi kasmet vis tuo pačiu metų laiku atsirandančiais ligos požymiais:

akių uždegimu: niežti akių vokai, akys parausta, peršti, ašaroja, skauda, bijo šviesos,
stipria sloga, nesusijusia su peršalimu: netikėtai atsiranda priepuolinis, daugkartinis čiaudulys, gausios, vandeningos išskyros iš nosies; nosis užburksta, patinsta, niežti.

Šienlige sergančiojo savijauta ypač pablogėja saulėtą, giedrą, vėjuotą dieną - tokiomis dienomis ore būna ypač daug žiedadulkių. Kai baigiasi šienligę sukeliančių žiedadulkių sezonas, iš karto dingsta ir ligos požymiai.

Nuolatinės alerginės slogos atsiradimui nėra būdingas sezoniškumas - ją sukeliantys alergenai dažniausiai būna ligonio buityje visą laiką: tai naminės erkės, pagalvių pūkai, naminių gyvūnų plaukų epidermis.

Faktai

10-25% išsivysčiusių šalių gyventojų serga alerginiu rinitu

20% paauglių serga alerginiu rinitu

20 - 40% sergančių alerginiu rinitu gali susirgti astma

65-88% suaugusių ir 75% vaikų, sergančių astma, serga ir alerginiu rinitu

Alerginio rinito gydymo principai

Kaip ir gydant bet kurią alerginę ligą, gydant alerginį rinitą svarbiausia yra sužinoti ligą sukėlusius alergeną ar alergenus - tą gali padaryti tik gydytojas, atlikęs alergologinius mėginių tyrimus. Kai alergenas žinomas, labai svarbu jo vengti. Jei to padaryti neįmanoma, reikėtų kuo mažiau kontaktuoti su alergenu: vengti žydinčių pievų, nenupjautų javų ypač gražiomis, vėjuotomis vasaros dienomis, nerūkyti žydėjimo metu, nevartoti augalinės kosmetikos, vaistažolių kremų, vėdinti kambarius anksti rytą ir vėlai vakare, kai žiedadulkės jau būna nusėdusios, kasdien valyti dulkes drėgna medžiaga, vengti vabzdžių įkandimų. Dingus kontaktui su alergenu, dingsta ir ligos požymiai.

Tačiau dažnai alergeno išvengti negalime. Lieka vienintelė išeitis - medikamentinis gydymas. Jis skiriamas, atsižvelgiant į alerginės slogos sunkumo laipsnį, kurį nustato gydytojas.

Vaistų grupės alerginiam rinitui gydyti

Vazokonstriktoriai (ksilometazolinas, tetryzolinas, oksimetazolinas, pseudoefedrinas) - greitai ir stipriai sumažina nosies užburkimą, tačiau neveikia hepersekrecijos, čiaudulio ir uoslės. Be to juos vartoti galima tik labai trumpai, ne ilgiau kaip 3 - 4 dienas, nes gali prasidėti gleivinės atrofija. Tai nėra tinkami vaistai alerginiam rinitui gydyti ne tik dėl to, kad neveikia visų požymių, bet ir todėl, kad alerginis rinitas dažnai tęsiasi gerokai ilgiau nei keletą dienų.

Antihistamininių vaistų vienų (monoterapijos) užtenka tik esant silpnai išreikštiems ligos simptomams.

Vietiniai gliukokortikoidai (Flixonase, Beconase) - pati efektyviausia vaistų grupė alerginiam rinitui gydyti. Jie greitai (po 1 - 2 dienų nuo jų vartojimo pradžios) ir efektyviai slopina visus alerginio rinito požymius. Be to jie slopina pačią alerginio rinito atsiradimo priežastį - uždegimą.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ligą

Kas yra alerginė sloga?

Alerginė sloga - tai alerginis nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdingi vienas ar keli požymiai:

nosies užburkimas,
rinorėja (“bėgimas” iš nosies),
čiaudulys,
niežulys.

Kaip gydyti alerginę slogą?

Tačiau dažnai alergeno išvengti negalime. Lieka vienintelė išeitis - medikamentinis gydymas. Jis skiriamas, atsižvelgiant į alerginės slogos sunkumo laipsnį, kurį nustato gydytojas.

PNEUMONIJA

Apibrėžimas

Plaučių uždegimas (pneumonija) - tai ūminis infekcinis plaučių audinio uždegimas, kai dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų plaučių alveolėse susikaupia uždegiminio skysčio ir ląstelių.

Faktai

Klinikinė diagnostika daugiausia 2/3 atvejų padeda nustatyti sukėlėjus.

30-60 procentų senyvų žmonių miršta nuo plaučių uždegimo.

Priežastys

Plaučių uždegimą sukelia įvairūs infekcijos sukėlėjai (bakterijos, rečiau - virusai ir grybeliai), patekę į plaučių alveoles. Dažniausiai ligą sukelia Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Staphylococcus aureus. Plaučių uždegimo priežastis gali būti ir daugiau kaip vienas sukėlėjas. Tikimybė susirgti plaučių uždegimu priklauso ne tik nuo mikroorganizmo, bet ir nuo žmogaus organizmo gynybinių ypatybių, aplinkos. Palankias sąlygas ligai prasidėti sudaro ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija (peršalimas ar gripas), lėtinės kvėpavimo takų ligos (lėtinis bronchitas, bronchinė astma), rūkymas, alkoholizmas, žmogaus imuniteto nusilpimas (taip pat ir imunitetą slopinančių vaistų vartojimas), senyvas amžius, kitos ligos (širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas), stresas, badavimas. Skiriama atskira plaučių uždegimo rūšis - hospitalinė pneumonija. Ja ligoninėse dažniau suserga sunkūs ligoniai, kuriems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Požymiai

Plaučių uždegimui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra su šaltkrėčiu, kosulys, skrepliavimas, kartais - atkosėjimas krauju, krūtinės skausmas, dusulys. Kartais plaučių uždegimas prasideda netipine forma. Jai būdinga laipsniška ligos pradžia, nesunki eiga, sausas kosulys, galvos ir raumenų skausmas. Sunkaus plaučių uždegimo atveju gali išryškėti kvėpavimo nepakankamumas, organizmo intoksikacijos požymiai (pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas), sutrikti sąmonė.

Eiga

Tinkamai gydant ligonio būklė pagerėja ir karščiavimas išnyksta 2-4-ąją parą, po 4-9 dienų nustojama kosėti, kraujo tyrimo rezultatai būna vėl normalūs.

Gydymas

Gydymą skiria gydytojas. Svarbiausi vaistai yra antibiotikai. Tinkamas antibiotikas parenkamas atsižvelgiant į ligos eigą, požymius, amžių, imuniteto būklę, kitas ligas ir rizikos veiksnius. Kai plaučių uždegimas nesunkus, skiriama geriamųjų vaistų, o jei sunkus ar gresia komplikacijos, iš pradžių gali tekti antibiotikų švirkšti į veną (rečiau į raumenis). Dažniausiai skiriamas vienas antibiotikas, tačiau sunkiam plaučių uždegimui gydyti gali būti skiriama antibiotikų derinių. Esant sunkiai ligonio būklei, abipusiam plaučių uždegimui, kitoms sunkioms ligoms, gresiant komplikacijoms, reikia gydyti ligoninėje. Dažniausiai skiriama penicilino, cefalosporinų, makrolidų grupės ar kitų antibiotikų.

Be antibiotikų gali būti skiriama atsikosėjimą lengvinančių (acetilcisteinas, ambroksolis, bromheksinas), temperatūrą mažinančių (paracetamolis) vaistų, vaistų nuo skausmo ir uždegimo (ibuprofenas, indometacinas, diklofenakas ir kt.). Ligoninėje gydomiems ligoniams gali prireikti deguonies ar lašinės infuzijos.

Labai svarbu vartoti antibiotikus tiek laiko, kiek nurodo gydytojas.

Gydymo pabaigoje paprastai atliekama kontrolinė rentgeno nuotrauka ir kraujo tyrimas.

Komplikacijos

Jei nepradedama laiku ir tinkamai gydyti, plaučių uždegimas gali komplikuotis. Plaučių uždegimas gali komplikuotis ūminiu kvėpavimo nepakankamumu (ligonis pradeda dažniau kvėpuoti, pamėlsta, kraujyje sumažėja deguonies). Gali išsivystyti sepsis - ligos sukėlėjas patenka į kraują, o su krauju į kitus organus, kuriuos pažeidžia. Netinkamai gydomas plaučių uždegimas gali sukelti plaučių pūlinį. Dažna komplikacija yra pleuritas - tai pleuros (plautį dengiančio lapelio) uždegimas. Jo metu pleuros ertmėje gali susikaupti skysčio. Rečiau plaučių uždegimas komplikuojasi meningitu, perikarditu, endokarditu.

Patarimai

Sergant plaučių uždegimu svarbu gerti daug skysčių, visaverčiai maitintis.

Profilaktika

Norint išvengti plaučių uždegimo reikia vengti peršalimo, taip pat ir to, kas skatina ligą vystytis (pvz., rūkymo). Tiems, kam gresia didesnė tikimybė susirgti, reikėtų skiepytis nuo gripo. Dažnai sergantiems vaikams gali būti skiriami imuniteto stimuliatoriai.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ligą

Ar būtina gerti antibiotikų?

Antibiotikoterapija - vienas svarbiausių pneumonijos gydymo komponentų.

Kada reikia daryti bronchoskopiją?

Bronchoskopija indikuotina ligoniams, kurie yra imunodeficitinės būklės, kai pneumonijos eiga iš karto yra sunki ir ligonis hospitalizuojamas intensyvios terapijos skyriuje.

Kokia pneumonija vadinama hospitaline?

Hospitaline vadinama pneumonija, kuria susergama ne anksčiau kaip po 48 valandų nuo hospitalizavimo.

BRONCHITAS

Apibrėžimas

Bronchitas - bronchų gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeliamas virusų arba bakterijų.

Faktai

Kartotiniai ūminio bronchito epizodai gali sąlygoti brochektazes, bronchų obstrukciją.

Priežastys

Dažniausiai bronchitą sukelia virusinė infekcija (rinovirusinė, adenovirusinė, respiracinė sincitinė, gripo, paragripo, Herpes simplex virusas ir kt.), kuri gali komplikuotis bakterine infekcija. Daug rečiau pirminio bronchito priežastis yra bakterijos (Streptococcus pneumoniae, Haemofilus influenzae, Staphylococcus aureus, Mycoplasma pneumoniae, Chlamidia pneumoniae ir kt.). Ligą gali sukelti įvairios augalinės ir mineralinės dulkės, rūgščių garai, amoniakas, organiniai tirpikliai, sieros dioksidas, tabako ir kitokių rūkalų dūmai. Bronchito atsiradimą skatina kontaktas su kenksmingomis medžiagomis, nuovargis, peršalimas, nutukimas, alkoholis, krūtinės ląstos deformacijos ir pan.

Požymiai

Susirgus ūminiu bronchitu kosulys pirmosiomis dienomis būna sausas, vėliau ligonis iškosti gleivingų ar gleivingai pūlingų skreplių. Lėtiniam bronchitui būdingas stiprėjantis kosulys: ligos pradžioje kosima ir skrepliuojama rytais, vėliau ir dieną; kosulys stiprėja, tampa varginantis, ima trūkti oro. Ligonį vargina dusulys, stiprėjantis po fizinio krūvio, įkvėpus šalto oro, skausmas už krūtinkaulio, nedidelis karščiavimas (kūno temperatūra pakyla iki 38°C). Be to ligonį vargina viršutinių kvėpavimo takų susirgimų požymiai - sloga, čiaudulys, gerklės skausmas, balso užkimimas. Bronchitui būdingi bendrieji negalavimo požymiai - prakaitavimas, greitas nuovargis, sumažėjęs darbingumas.

Eiga

Dažniausiai bronchitas būna ūmus ir trunka 1-3 savaites (sunkesniais atvejais 4-6). Tačiau negydomas jis gali įgyti lėtinę formą: liga užtrunka ne mažiau kaip dvejus metus, per kuriuos apie 3 mėnesius ji paūmėja. Tuomet pakyla kūno temperatūra, suintensyvėja kosulys, skrepliavimas. Paūmėjimas trunka 3-4 savaites.

Gydymas

Gydant sergantį ūminiu bronchitu svarbiausia apsaugoti jį nuo pakartotino peršalimo. Esant aukštai temperatūrai (> 38°C) skiriami kūno temperatūrą mažinantys vaistai. Varginant sausam, įkyriam kosuliui vartojami kosulį slopinantys vaistai. Skrepliuojant pūlingais skrepliais, esant tirštam, tąsiam bronchų sekretui - atsikosėjimą skatinantys vaistai - mukolitikai. Antibiotikai (penicilino grupė: ampicilinas, amoksicilinas), makrolidai (eritromicinas, klaritromicinas) skiriami, jei karščiavimas užsitęsia, sausai kostima, skrepliuojama pūlingais skrepliais.

Gydytojas, įvertinęs situaciją, sprendžia, ar skirti antibakterinį gydymą. Savarankiškai gydytis antibiotikais nereikėtų. Antibiotikai tuo veiksmingesni, kuo rečiau naudojami. Lėtinis bronchitas gydomas tik paūmėjimo metu. Gydymas nesiskiria nuo ūmaus bronchito gydymo.

Komplikacijos

Ūminio bronchito komplikacijos retos. Jei laiku nepradedamas tinkamas gydymas, liga gali komplikuotis bronchiolitu, lėtiniu bronchitu, plaučių uždegimu.Dažniausiai lėtinio bronchito eiga daugelį metų būna stabili. Jei liga dažnai paūmėja, gali išsivystyti bronchektazinė liga. Rečiau komplikuojasi lėtine obstrukcine plaučių liga, lėtine plautine širdimi, kvėpavimo nepakankamumu.

Patarimai

Ligoniui, sergančiam bronchitu, reikia visaverčio, daug baltymų ir vitaminų turinčio maisto. Rekomenduojama gerti daug šiltų skysčių.

Gydant lėtinį bronchitą, svarbiausia pašalinti tuos veiksnius, kurie palaiko lėtinį ligos procesą: mesti rūkyti, pakeisti darbą, jei jis yra susijęs su dulkėmis, dūmais, kvėpavimo takus dirginančiomis medžiagomis.

Profilaktika

Patariama vengti peršalimo, nešvaraus dulkėto oro, nerūkyti, grūdinti organizmą, pakankamai ilsėtis, vartoti vitaminingą maistą, skiepytis nuo gripo. Ryte ir vakare arba ilgai pabuvus dulkėtoje aplinkoje, patartina išplauti nosį virintu vandeniu arba 1% valgomosios druskos tirpalu. Jei bronchitu sergama dažnai, patartina pneumokokinė vakcinacija.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ligą

Ar dažnai sergama bronchitu?

Per savaitę suserga vidutiniškai apie 90 asmenų iš 100 000 ; žiemą - apie 150 asmenų iš 100 000.

Kas dažniausiai sukelia ūminį bronchitą?

Dažniausiai ūminį bronchitą sukelia virusinė infekcija.

Kaip greitai praeina kosulys?

Ligai užsitęsus, kosulys gali varginti 6-8 savaites.

Į viršų

GSK vaistų kortelė

Vykdydama savo misiją - dirbti, kad žmonės jaustųsi geriau, gyventų ilgiau ir nuveiktų daugiau, - farmacijos kompanija "GlaxoSmithKline" tęsia socialinę programą "GSK vaistų kortelė".

GSK vaistų kortelė