Lietuva

BENDROJI INFORMACIJA

Onkologija - tai viena iš opiausių medikų ir apskritai visuomenės problemų, kadangi sergamumas piktybiniais navikais ir mirštamumas nuo jų nuolat didėja. Tai antroji pagal paplitimą ir įtaką sergamumo ir mirtingumo rodikliams (po širdies ir kraujagyslių ligų) patologija. Statistikos duomenimis kasmet piktybiniais navikais suserga apie 9 mln. žmonių ir apie 5 mln. nuo jų miršta. Prognozuojama, jog 2010 m. pasaulyje piktybiniais navikais sirgs apie 20 mln. žmonių. 2001 m. Lietuvoje Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vėžio registro duomenimis buvo užregistruota per 14 000 naujų vėžio atvejų. Tai 21 atveju daugiau nei 2000 m. ir 4389 atvejais daugiau nei 1990 m.! Dažniausiai serga 35-75 metų, t.y. vidutinio ir pagyvenusio amžiaus, žmonės. 2001 m. dispanserinėje įskaitoje Lietuvoje buvo - 62160 ligonių: 22347 vyrai ir 39813 moterų.

Šie faktai kelia nerimą, nes susirgimų nuolat daugėja, o mirčių nuo šios ligos, nepaisant diagnostikos bei terapijos pažangos, nemažėja. Per 20 procentų vėžio atvejų diagnozuojama jau ketvirtosios stadijos. Tai labai sunkina efektyvią terapiją, daliai pacientų dėl per didelio proceso išplitimo specialus gydymas netinka.

Piktybinių navikų gydymo rezultatai nėra patenkinami. Šiuo metu realiai išgydoma tik apie 50 procentų visų piktybinių navikų. Todėl aktyviai ieškoma būdų, kaip pagerinti gydymo rezultatus, pailginti sergančiųjų piktybiniais navikais gyvenimo trukmę. Per paskutinius 15 - 20 metų tapo akivaizdu, jog geriausių vėžio gydymo rezultatų pasiekiama tada, kai diagnostika ir gydymas yra kompleksinis procesas.

Faktai

Statistikos duomenemis kasmet piktybiniais navikais suserga apie 9 mln. žmonių ir apie 5mln. nuo jų miršta. Prognozuojama, jog 2010 m. pasaulyje piktybiniais navikais sirgs apie 20 mln žmonių

KIAUŠIDŽIŲ VĖŽYS

Kiaušidžių vėžio etiologija, paplitimas

Kiaušidžių vėžys - tai vienas iš dažniausių moterų onko-ginekologinių susirgimų. Amerikoje ši liga vadinama moterų žudike.

Kiekvienais metais Vakarų Europoje šia liga suserga daugiau kaip 25000 moterų: dažniausiai ją suserga vyresnės nei 55 metų amžiaus moterys. Tačiau vienu iš 10 kiaušidžių vėžio atvejų susirgti gali ir jaunesnės kaip 45 metų amžiaus moterys.

Sergamumo kiaušidžių vėžiu lygis šiaurinėje Europos dalyje yra aukštesnis negu pietinėje. Didelis sergamumas Didžiojoje Britanijoje, Airijoje. Ne išimtis ir Lietuva. Per pastaruosius keletą metų Lietuvoje fiksuojamas nuolatinis gąsdinantis šios ligos augimas: 1997 m. - 392 atvejai, o 2001 m. - jau 454 atvejai. Egzistuoja reali tikimybė, kad vėžiu susirgs viena iš 70 moterų. Metams bėgant, tikimybė didėja.

Ši liga laikoma viena iš agresyviausių moters lyties piktybinių navikų, nes jai, palyginti su kitais piktybiniais navikais, būdingas didesnis mirtingumas. Per pirmus nuo diagnozės patvirtinimo metus jis siekia apie 31% nuo naujai diagnozuotų susirgimų. Viena iš mirtingumo priežasčių yra vėlyva diagnostika. Daugiau kaip 75% pacienčių nustatomas jau išplitęs kiaušidžių vėžys, t.y. III-IV klinikinės stadijos. Vidutinė jų gyvenimo trukmė nesiekia 2-3 metų.

Kalbant apie tokią agresyvią ir sparčiai plintančią ligą, būtina žinoti, kokie faktoriai sąlygoja jos atsiradimą. Šiandien aiškiai suformuotų šią ligą sąlygojančių faktorių nėra, tačiau labai svarbi yra šeimos anamnezė, nes kiaušidžių vėžį lemia ir genetiniai veiksniai ( senelė - mama - dukra - anūkė). Šiuo metu nustatyti trys kiaušidžių vėžio genetiniai sindromai. Nėštumo nutraukimai, ypač - dažni, didina tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu. Labai svarbus amžius - po menopauzės moterys serga dažniau. Žinoma, kenkia ir žalingi įpročiai: rūkymas , alkoholio vartojimas.

Kiaušidžių vėžio klinika

Anksti diagnozuoti ligą labai sunku, nes specifinių kiaušidžių vėžio požymių nėra. Tokie požymiai: svorio netekimas, vidurių pūtimas, silpnumas, pilvo skausmas - išryškėja tik ligai išplitus. Užleisto vėžio atveju moterys skundžiasi didėjančia pilvo apimtimi, nors pačios liesėja. Šį požymį sąlygoja skysčio kaupimasis pilvo ertmėje, šlapinimosi sutrikimai - šlapinamasi dažnai po nedaug. Be to pacientes vargina virškinimo trakto veiklos sutrikimai: pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas. Jų priežastis - kiaušidžių vėžio metastazės plonajame ir storajame žarnynuose.

Apie 70% ligonių, sergančių pradinių( I-II ) stadijų kiaušidžių vėžiu , jokių požymiu nejaučia. Todėl šių stadijų kiaušidžių karcinoma dažniausiai nustatoma atsitiktinai, operuojant kiaušidžių cistomas ir cistas.

Kiaušidžių vėžys - klastinga liga, tačiau užbėgti jai už akių galima profilaktiškai tikrinantis pas specialistus ar tiesiog kreipiantis į juos dėl menkiausio įtarimo.

Faktai

Kiaušidžių vėžys - tai vienas iš dažniausių moterų onko-ginekologinių susirgimų. Amerikoje ši liga vadinama moterų žudike.

Kiaušidžių vėžio gydymas

Gydant šią ligą labai svarbu teisingai įvertinti ligos prognozę ir paskirti optimalų gydymą. Kiaušidžių vėžio gydymas ilgas, sudėtingas, kompleksinis. Parenkant gydymą, atsižvelgiama į ligos išplitimą, ligonės amžių, būklę.

Išplitusio kiaušidžių vėžio gydymas

Gydymo pradžioje prioritetas teikiamas pirminio naviko chirurginiam pašalinimui, t.y. visiškam gimdos ir priedų pašalinimui. Operacijos (laparotomijos) metu tiksliausiai nustatoma diagnozė, stadija. Jei procesas pažengęs ir negalimas radikalus gimdos ir jos priedų šalinimas, atliekama citoredukcinė operacija, t.y. pašalinami navikai, paliekant ne didesnius kaip 1-2 cm naviko židinius.

Išplitusio kiaušidžių vėžio gydymui labai svarbus medikamentinis gydymas, t.y. chemoterapija. Dėl sparčios mokslo pažangos ir naujų preparatų taikymo pavyksta pasiekti GSK rezultatų.

Chemoterapija gali būti skiriama prieš ir po operacijos. Prieš operaciją skiriama chemoterapija vadinama neoadjuvantine.

Po operacijos skiriama chemoterapija vadinama adjuvantine. Adjuvantinę chemoterapiją galima pradėti per 2 savaites po operacijos. Įvertinama ligos stadija, naviko audinių struktūra (histologija), diferenciacijos laipsnis, operacijos radikalumas, būklė, amžius, gretutinės ligos. Pagal tai parenkama schema, dozės, leidimo intervalai ir būdas, kursų skaičius.

Polichemoterapinės schemos sudaromos atsižvelgiant į kiekvieno vaisto poveikį ląsteliniam ciklui. Taip paveikiamos ir besidalijančios bei ramybės fazėje esančios nesidalijančios ląstelės, sumažinamas rezistentiškumo pavojus.

Tačiau ne visos navikinės ląstelės yra jautrios chemopreparatams.

Rezistentiškumas gali būti natūralus, kai navikas jau nuo pat gydymo pradžios nereaguoja į vaistą, ar įgytas (kai poveikis susilpnėja po pradžioje efektyvaus gydymo).

Nors pirmasis gydymas sukelia kiaušidžių vėžio remisijas, jis ne visada padeda visiškai išgydyti ligą. 30-50% ligonių navikas recidyvuoja . Jei nustatomas rezistentiškumas cisplatinai, įvertinus laiką iki recidyvo atsiradimo, buvusio gydymo efektyvumą, ekskrecinių organų pajėgumą, skiriama antroji chemoterapija. Koks bus antrosios chemoterapijos kursas, priklauso nuo to, koks buvo anksčiau skirto gydymo efektas. Gydymo rezultatus siekiama pagerinti naudojant naujus vaistus, naujus vaistų derinius, didinant gydymo intensyvumą, vengiant aktyvių preparatų rezistentiškumo.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ligą

Kuo dažniausiai skundžiasi pacientės, sergančios kiaušidžių vėžiu?

Užleisto vėžio atveju moterys skundžiasi didėjančia pilvo apimtimi, nors pačios liesėja. Šį požymį sąlygoja skysčio kaupimasis pilvo ertmėje, šlapinimosi sutrikimai: šlapinamasi dažnai, po nedaug. Be to pacientes vargina virškinimo trakto veiklos sutrikimai: pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas. Jų priežastis - kiaušidžių vėžio metastazės plonajame ir storajame žarnynuose. Specifinių tik šiai ligai būdingų požymių nėra. Kiaušidžių vėžio požymiai išryškėja tik ligai išplitus. Štai kodėl net 70-80% ligonių nustatoma III-IV stadijos liga.

Pradinių stadijų kiaušidžių karcinoma dažniausiai nustatoma atsitiktinai, operuojant kiaušidžių cistas ir cistomas.

Kas turi įtakos šios ligos atsiradimui?

Svarbu ir šeimos anamnezė, nes kiaušidžių vėžį lemia ir genetiniai veiksniai. Šiuo metu nustatyti trys kiaušidžių vėžio genetiniai sindromai. Nėštumo nutraukimai, ypač - dažni, didina tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu. Labai svarbus amžius - po menopauzės moterys serga dažniau. Žinoma, kenkia ir žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholio vartojimas.

Kiaušidžių vėžys - ar tai tik pagyvenusių moterų liga?

Piktybiniai kiaušidžių navikai - viena aktualiausių nūdienos onkologinės ginekologijos problemų, nes ligos eiga yra sunki ir klastinga.

Daugiau kaip 75% pacienčių nustatomas jau išplitęs kiaušidžių vėžys, t.y. III-IV klinikinės stadijos.

I-II klinikinės šios ligos stadijos dažniausiai nustatomos atsitiktinai, operuojant. Išplitusį kiaušidžių vėžį sunku atskirti nuo daugelio kitų ligų, išryškėjančių panašiais požymiais.

Kuo vėliau diagnozuojama ši liga, tuo blogesnė jos prognozė, todėl labai svarbu kaip galima anksčiau kreiptis į gydytoją ir pradėti kompleksinį gydymą.

Sergamumo pasiskirstymas pagal amžių labai įvairus: serga moterys nuo 10 iki 85 metų amžiaus ir vyresnės. Daugiausia, t.y. du trečdaliai sergančiųjų - 45 - 65 metų moterys. Tai darbingo amžiaus moterys. Pastaruoju metu ligonės “jaunėja”.

PLAUČIŲ VĖŽYS

Plaučių vėžio paplitimas, etiologija

Plaučių vėžys - viena iš dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų. Kasmet nuo plaučių vėžio pasaulyje miršta beveik 1mln. žmonių. 2000 m. vien JAV buvo nustatyta apie 170 tūkstančių naujų plaučių vėžio atvejų, apie 160 tūkstančių žmonių mirė nuo šios ligos. Lietuvoje tais pačiais metais plaučių vėžys diagnozuotas 1626 žmonėms (1356 vyrams ir 270 moterų), 1372 mirė (1184 vyrai ir 188 moterys).

Dažniausiai šia liga serga vyrai. Šiuolaikinei medicinai kol kas nepavyksta sumažinti ligos paplitimo ir mirštamumo nuo jos, todėl plaučių vėžys išlieka aktuali medicinos problema tiek Lietuvoje , tiek pasaulyje.

Pagal audinių struktūrą (histologiją) skiriamos dvi plaučių vėžio formos:

  1. Smulkialąstelis.
  2. Nesmulkialąstelis.

Smulkialąsteliu plaučių vėžiu (SPV) serga apie 20 -25% visų sergančiųjų plaučių vėžiu. Lietuvoje kasmet registruojama per 300 naujų šios plaučių vėžio formos atvejų. Dėl greitos eigos ji pasižymi trumpu išgyvenamumu ir aukštu mirtingumu. Kasmet nuo smulkialąstelio plaučių vėžio Lietuvoje miršta apie 250 ligonių.

Pagrindinė plaučių vėžio priežastis - rūkymas. Net 85-95 proc. ligonių, sergančių SPV , yra rūkantys. Cigarečių rūkymas padidina riziką susirgti SPV apie 30 proc. Kita priežastis - ilgiau kaip metus trunkantis darbas didėlės radono koncentracijos aplinkoje. Tai didina tikimybę susirgti SPV apie 6 proc. Dar viena priežastis, galinti sukelti SPV, - jonizuojanti radiacija. 2-7 proc. riziką susirgti SPV padidina paveldimumas ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga.

Faktai

Pagrindinė plaučių vėžio priežastis - rūkymas. Net 85-95 proc. ligonių, sergančių smulkialąsteliniu plaučių vėžiu, yra rūkantys.

Plaučių vėžio klinika

Dažniausiai smulkialąstelio plaučių vėžio eiga yra besimptomė, ir tik ligai pažengus atsiranda ligos požymių: kosulys, dusulys, atkosėjimas krauju, skausmas krūtinės ląstoje, obstrukcinė pneumonija, svorio kritimas, silpnumas, greitas nuovargis, sanąrių skausmai, balso užkimimas.

Kadangi ligai būdinga slapta eiga, labai svarbu, kilus net ir mažiausiam įtarimui, kreiptis į gydytoją, kad susirgimas būtų laiku diagnozuotas ir paskirtas adekvatus gydymas.

Plaučių vėžio gydymas

Smulkialąstelis plaučių vėžys yra dviejų pagrindinių rūšių: riboto išplitimo, kai liga apėmusi vieną krūtinės ląstos pusę, ir išplitęs, kai liga išplitusi į kitą krūtinės ląstos pusę arba nustatomos tolimosios metastazės. Apie 60 -70 proc. visų smulkialąstelio vėžio atvejų yra išplitęs SPV.

Gydymo taktiką lemia prognostiniai faktoriai, leidžiantys pasirinkti kuo efektyvesnį gydymą. Įvertinama tiksli auglio histologija, išplitimas, paciento būklė, amžius, gretutiniai susirgimai…SPV gydymas yra kompleksinis. Tačiau pagrindinis šios vėžio formos gydymo metodas yra chemoterapija arba chemoradioterapija. Chirurgiškai galima gydyti tik I-II stadijos navikus, kombinuojant kartu su chemoterapija.

Tačiau daugumai ligonių liga progresuoja per pirmus metus ir būtina skirti II eilės chemoterapiją. Jai priklauso naujos kartos chemopreparatai.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ligą

Kas sukelia plaučių vėžį?

Vienas svarbiausių plaučių vėžį sukeliančių veiksnių yra tabako rūkymas. Rūkant į plaučius patenka daugybė kenksmingų medžiagų, vadinamų karcinogenais, kurios pažeidžia sveikas plaučių ląsteles. Ar susirgsite plaučių vėžiu, priklauso nuo amžiaus, nuo to, kada pradėjote rūkyti, nuo surūkomų cigarečių skaičiaus, rūkymo trukmės, taip pat ir nuo paveldėtų organizmo savybių. Literatūroje nurodoma, kad plaučiu vėžiu suserga apie 10-15 procentų visų rūkančiųjų. Likę 85 - 90 procentų plaučiu vėžiu nesuserga. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad rūkymas gali sukelti kitų lėtinių ligų: lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, širdies ir kraujagyslių ligas, kitų organų piktybinius navikus. Ištyrus plaučiu vėžiu sergančius asmenis nustatyta, kad daugiau nei 80 procentų atvejų plaučių vėžį sukėlė tabako rūkymas. Rizika susirgti plaučių vėžiu didina taip pat ir pasyvus rūkymas, asbestas, radonas ir kiti kenksmingi veiksniai.

Kokie pirmieji plaučių vėžio požymiai?

Būdingiausias plaučių vėžio požymis yra kosulys. Tačiau dauguma rūkančių pacientų, kaip ir sergančių lėtiniu bronchitu ir kitomis plaučių ligomis, skundžiasi kosuliu. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į bet kokį kosulio pasikeitimą - tai gali būti pirmasis plaučių vėžio požymis. Plaučių vėžys gali išplisti į kvėpavimo takų kraujagysles ir sukelti kraujo atkosėjimą. Ligai išplitus atsiranda bendrų vėžinės ligos intoksikacijos požymių: svorio kritimas, silpnumas, apetito nebuvimas ir panašiai. Kadangi ankstyvų ligai būdingų specifinių požymių nėra, jei kyla bent mažiausias įtarimas, reikia kreiptis į šios srities specialistą - gydytoją pulmonologą, onkologą ar bendrosios praktikos gydytoją.

Kaip gydomas plaučių vėžys?

Gydymas priklauso nuo plaučių vėžio audinių sandaros (smulkialqstelis ar nesmulkialąstelis vėžys), ligos išplitimo, paciento būklės.

Smulkialąstelio plaučių vėžio gydymas kompleksinis. Tačiau pagrindinis šios vėžio formos gydymo metodas yra chemoterapija arba chemoradioterapija. Chirurgiškai galima gydyti tik I-II stadijos navikus, derinant tokį gydymą su chemoterapija. Chemoterapija - tai gydymas antinavikiniais vaistais, naikinančiais vėžines ląsteles. Gydant plaučių vėžį dažniausiai taikomas kelių navikinių vaistų derinys. Chemoterapiniai vaistai leidžiami į veną ir skiriami kursais. Chemoterapijos kursas - tai kelios dienos, kurių metu leidžiami antinavikiniai vaistai. Tarp kursų daromos pertraukos, kad galėtų atsistatyti normalios organizmo ląstelės. Pastaraisiais metais atsirado naujų antinavikinių vaistų, pvz., hikamtinas, taksolis… Todėl pasiekiami daug geresni gydymo rezultatai.

Nemažai vilčių teikia ir chemospindulinio gydymo (kai derinamas gydymas antinavikiniais vaistais ir spinduliais) taikymas klinikinėje praktikoje.

PAŠALINIAI REIŠKINIAI PO CHEMOTERAPIJOS

Vėžys - klastinga liga, todėl jos gydymas sunkus, kompleksinis, pagrįstas moksliniais tyrimais ir jų rezultatais. Kaupiantis žinioms apie navikinę ląstelę: jos biologiją, gebėjimą plisti po visą organizmą - aiškėja, kad neužtenka vien išpjauti naviką ar jį paveikti spinduliais, būtina kuo greičiau skirti tokį gydymą, kuris sunaikintų nematomas, bet įmanomas mikrometastazes kituose organuose. Šiandien įrodyta, kad kai kuriems pirmųjų stadijų piktybiniams navikams būdinga plisti kraujagyslėmis ir limfagyslėmis į kitus organus, todėl tik gydant visą organizmą, galima tikėtis visiško pasveikimo. Esant išplitusiam vėžiui, šis gydymo būdas daugumai ligonių efektyviai susilpnina ligos požymius ir pailgina gyvenimą. Toks gydymo metodas vadinamas chemoterapija.

Chemoterapija - tai piktybinių navikų gydymas medikamentais, slopinančiais ląstelių dauginimąsi ar sukeliančiais negrįžtamus pokyčius jose. Šie vaistai vadinami citostatikais. Šiuo metu vėžiui gydyti naudojama apie 100 pavadinimų citostatikų. Nors šiandien turimų medikamentų veikimo mechanizmai smarkiai skiriasi, visi jie galų gale trikdo ir slopina ląstelės dalijimosi procesą. O nekontroliuojamas ir greitas dalijimasis bei dauginimasis ir yra pagrindinis vėžinių ląstelių požymis. Citostatikai pažeidžia vėžio ląsteles, stabdydami jų augimą bei dalijimąsi. Kadangi normalios ląstelės (su nedidelėmis išimtimis) dalijasi tik labai retai arba visai nesidalija, citostatikų poveikis daugiau ar mažiau tikslingai nukreiptas į vėžines ląsteles. Tačiau ir kai kurių normalių audinių (pvz., gleivinių) ląstelės dalijasi greitai, todėl citostatikai jas taip pat pažeidžia. Dauguma citostatikų veikia ląstelės viduje, labiausiai - branduolyje esančią genetinę medžiagą, kurioje yra visa svarbi informacija apie organizmo procesų reguliacijos funkcijas, taigi ir apie ląstelės dauginimąsi. Daugelis šių veikliųjų medžiagų sukurtos chemiškai, pvz., platinos preparatai , o kai kurios gaunamos iš natūralių , t.y. augalinių medžiagų , pvz., topotekanas.

Kadangi kelių vaistų derinys dažnai efektyvesnis už vieną vaistą, neretai chemoterapijos kursui skiriami keli preparatai. Toks gydymas vadinamas polichemoterapija. Koks citostatikas ar jų derinys bus skiriamas, priklauso nuo vėžinės ligos tipo, stadijos, paciento būklės.

Chemoterapija taikoma siekiant:

  • gydyti vėžį,
  • sulaikyti jo plitimą po organizmą,
  • sulėtinti navikinį procesą,
  • palengvinti požymius, kuriuos gali sukelti vėžinė liga.

Faktai

Pykinimas ir vėmimas - vieni dažniausių chemoterapijos šalutinių poveikių, galinčių sąlygoti net ir tolimesnio gydymo nutraukimą.

Šalutinis chemoterapijos poveikis

Kadangi citostatikai veikia ne tik greitai besidauginančias vėžines ląsteles, bet ir sveikų audinių ląsteles, dažnai išryškėja šalutinis gydymo poveikis. Labiausiai citostatikai veikia sveikas, greitai augančias ir besidalijanąias šių organų ląsteles:

  • kaulų čiulpų (kuriuose gaminamos kraujo ląstelės),
  • virškinamojo trakto,
  • plaukų folikulų,
  • odos,
  • širdies - kraujagyslių sistemos.

Priešvėžiniai preparatai veikia ir inkstus, kepenis, šlapimo pūslę, nervų, kaulų-raumenų sistemą.

Pagal išryškėjimo laiką šalutinis poveikis skirstomas į dvi grupes:

  1. Ūmusis:
    • pykinimas ir vėmimas,
    • gleivinių išopėjimas,
    • plaukų slinkimas,
    • viduriavimas,
    • kraujo gamybos slopinimas,
    • vietinės reakcijos.
  3. Vėlyvasis:
    • poveikis plaučių audiniui,
    • poveikis širdies raumeniui,
    • poveikis inkstams,
    • kraujo gamybos ir imuniteto slopinimas,
    • endokrininiai sutrikimai,
    • poveikis nerviniam audiniui.

Pykinimas ir vėmimas

Citostatikai, veikiantys virškinamąjį traktą bei tą smegenų sritį, kuri kontroliuoja vėmimą, gali būti pykinimo ir vėmimo priežastis. Ligonių apklausos duomenimis tai vieni iš dažniausių ir nemaloniausių šalutinių poveikių, varginančių pacientus chemoterapijos metu. Jų intensyvumas gali būti įvairus: nuo nedidelio šleikštulio ar apetito sumažėjimo iki visiško negalėjimo nieko praryti ir nuolatinio vėmimo. Jei tokia ligonio būklė nekoreguojama, šie šalutiniai reiškiniai gali rimtai komplikuotis. Tai sutrikdo ligonio maisto medžiagų, organizmo skysčių ir elektrolitų apykaitą. Dėl nepakankamo maisto įsisavinimo, audiniai sunkiau atsistato ir sveiksta. Tokio vėmimo labiausiai bijoma, nes stiprus pykinimas ir vėmimas gali būti net ir tolimesnio gydymo atsisakymo priežastis. Labai svarbu ir tai, kad gydymo metu ligonio asmeninis gyvenimas ir darbinė veikla būtų kuo mažiau sutrikdyti, o po gydymo jis galėtų gyventi tolesnį visavertį gyvenimą.

Pykinimo ir vėmimo intensyvumą sąlygoja gydymui naudojamų citostatikų emetogeniškumas (gebėjimas sukelti pykinimą ir vėmimą), paciento amžius, lytis, individualus jautrumas citostatikams bei paciento būklė.

Pagal emetogeniškumą citostatikai skirstomi į tris grupes:

  • Didelio emetogeniškumo,
  • vidutinio emetogeniškumo,
  • mažo emetogeniškumo.

Pykinimo ir vėmimo intensyvumą lemia daugybė jau minėtų rizikos faktorių, be abejonės, svarbūs yra ir gretutiniai susirgimai: cukrinis diabetas, migrena, supimo liga, Menjero liga, neurovegetaciniai sutrikimai…

Pagal trukmę pykinimas ir vėmimas skirstomas į:

  • ūmų (pirmas 24 val.),
  • užsitęsųsį ( iki 2 parų po chemoterapijos),
  • vėlyvą (išryškėjantis 2-3 parą po chemoterapijos, būdingesnis cisplatinos tipo chemoterapijai, pikas - po 48 val.),
  • išankstinį (prasideda dar nepradėjus gydymo, būdingas kartotiniems kursams, daugiau susijęs su neurovegetacinėmis reakcijomis).

Pykinimas dažniausiai prasideda praėjus 4-6 val. po citostatikų sulašinimo ir trunka 2-5d. Atsižvelgiant į tai, profilaktinį antiemetinį (vėmimą slopinantį) gydymą rekomenduojama pradėti prieš leidžiant citostatikus ir tęsti 3-5 paras. Jei stiprus pykinimas trunka ilgiau nei kelias dienas ar net stiprėja, tai reiškia, kad skirta per maža medikamentų nuo pykinimo dozė arba sutrikusi vaistus iš organizmą šalinančių organų (inkstų, kepenų ) veikla.

Šių reiškinių gydymui iki selektyvių 5HT3 atradimo plačiai buvo vartojamas metoklopramidas, tačiau šiandien dėl nepakankamo efektyvumo ir didelio šalutinių reiškinių pasireiškimo mažai vartojamas. Naujų, tikslingai veikiančių į vėmimo centrą smegenyse 5- hidroksitriptamino (5HT3 ) receptorių antagonistų atradimas, radikaliai pakeitė antiemetinio (prieš pykinimą) gydymo galimybes. Ši vaistų grupė tapo standartiniu gydymu, skiriant priešvėžinio gydymo schemas.)

Taikant medikamentinį gydymą patariama laikytis ir atitinkamos mitybos bei režimo.

Reikėtų vengti:

  • tvankių patalpų, dvokiančių kvapų, pasibjaurėjimą keliančių vaizdų;
  • labai riebaus, aštraus, kvapus skleidžiančio maisto.

Patartina:

  • dažnai vėdinti kambarį;
  • čiulpti ledą, rūgščius arba su mentoliu saldainius;
  • skysčių gerti bent valandą prieš ir po valgio, o ne jo metu;
  • jei pykina anksti ryte, pavalgyti sauso maisto;
  • valgyti lėtai, gerai sukramtant;
  • gerti nekarbonizuotus, atvėsintus, nesaldžius gėrimus;
  • mažiau judėti, stengtis pailsėti.

Plaukų slinkimas

Šis šalutinis reiškinys pasitaiko gana dažnai ir yra grįžtamojo pobūdžio. Plaukai ima slinkti todėl, kad staigus toksinis vaisto poveikis pažeidžia plauko folikulą, o tai sukelia dalinį arba visišką plaukų iškritimą.

Dažniausiai plaukai slenka suleidus doksorubicino, ciklofosfamido, vinkristino, etopozido, taksolio ar taksotero. Tačiau tai individualu.

Plaukai pradeda augti iškart po gydymo ir visiškai atauga per 3-5 mėn. Gali būti pasikeitusi spalva ar plauko savybės, tačiau dažniausiai plaukai atauga dar vešlesni nei buvo.

Šiuo metu nėra jokių priemonių, kurios apsaugotų nuo plaukų kritimo. Veržimas varžčiu, ledo dėjimas ant galvos, deja, neefektyvūs.

Gleivinių išopėjimas

Burnos ertmės gleivinė gali išopėti dėl kelių priežasčių: dėl tiesioginio citostatikų poveikio burnos ertmės gleivinei ir dėl kraujo gamybos slopinimo kaulų čiulpuose. Dažnai šios dvi priežastys susideda ir gali sukelti rimtų problemų (atsiranda stomatitas).

Norint išvengti šių komplikacijų būtina laikytis burnos higienos, skalauti ar minkštu šepetėliu valyti dantis po kiekvieno valgymo ir prieš miegą., valgyti minkštą maistą, burną skalauti silpnu druskos ar sodos tirpalu, negerti alkoholio, nerūkyti.

Kraujo gamybos slopinimas

Kaip buvo minėta, vienas iš svarbesnių šalutinio citostatikų poveikio reiškinių yra kaulų čiulpų veiklos slopinimas, dėl kurio kraujyje sumažėja kraujo elementų, kurių reikia kovoti su infekcija, stabdyti kraujavimą, pernešti deguonį…

Kraujo gamybos slopinimas pasireiškia:

  • baltųjų kraujo kūnelių kieko sumažėjimu (leukopenija) - infekcijos pavojus;
  • raudonųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimu (anemija) - nuovargis, silpnumas;
  • plokščiųjų kraujo kūnelių kiekio sumažėjimu (trombocitopenija) - kraujavimo pavojus.

Šių kraujo elementų skaičiaus kritimas žemiau kritinės ribos yra labai nepageidautinas ir laiku koreguotinas. Po chemoterapijos žemiausi kraujo rodikliai yra septintą-dešimtą dieną. Paprastai per 3-4 savaites rodikliai atsistato.

Viduriavimas

Dėl citostatikų toksinio poveikio virškinimo trakto gleivinei gali prasidėti viduriavimas. Jei viduriavimas užsitęsia ilgiau nei 24 val., būtina kreiptis į gydytoją.

Rekomenduojama:

  • valgyti mažai skaidulų, bet daug baltymų, kalorijų turintį maistą;
  • nevalgyti riebių, rupių, kietų, keptų valgių, šviežių vaisių, daržovių, negerti kavos, citrusinių vaisių sulčių;
  • vartoti produktus turinčius daug kalio (virtos bulvės, bananai);
  • gerti mineralinį vandenį;
  • vartoti vaistus nuo viduriavimo (Imodium);
  • valgyti baltą duoną, makaronų gaminius, žuvį, kiaušinius, virtas daržoves, vištieną, pieno produktus.

Vietinės reakcijos

Vietinės komplikacijos infuzijos vietoje gali kilti dėl citostatikų patekimo į aplinkinius audinius. Galimos pasekmės - uždegimas, kartais nekrozė, kurią reikia gydyti chirurgiškai. Jei iškart po suleidimo jaučiamas skausmas, deginimas injekcijos vietoje, ji parausta, rekomenduojama vieną valandą dėti šaltus kompresus, ranką laikyti aukščiau pakeltą, kitą dieną galimi ir šildomieji spiritiniai kompresai.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ligą

Kas yra “chemija” ir kada ji taikoma?

“Chemija” arba chemoterapija - tai piktybinių navikų gydymas medikamentais, slopinančiais ląstelių dauginimąsi ar sukeliančiais negrįžtamus pokyčius jose. Chemoterapija yra vienas iš sisteminio vėžio gydymo metodų. Priklausomai nuo vėžinės ligos tipo ir stadijos ji taikoma siekiant gydyti vėžį ir sulaikyti jo plitimą po organizmą ar palengvinti požymius, kuriuos sukelia vėžinė liga.

Gydymas cistostatikais taikomas skirtingais atvejais ir skirtingais tikslais. Pagal paskirtį chemoterapija skirstoma į rūšis:

  1. Gydomoji chemoterapija
    Jos paskirtis - gydyti. Kai kurie piktybiniai navikai, pvz., leukemija ir limfomos, pagydomos tik chemoterapija.
  2. Adjuvantinė terapija
    Esant daugeliui kitų piktybinių navikų chemoterapija gali būti taikoma papildomai - greta operacijos ir/arba spindulinio gydymo bei po vietinio gydymo siekiant sunaikinti organizme likusius vėžinių ląstelių ”židinukus”. Metastazių gali būti ir tada, kai turimais įprastiniais tyrimo metodais aptikti jų nepavyksta. Ši chemoterapijos rūšis vadinama pagalbine arba adjuvantine terapija.
  3. Neoadjuvantinė terapija
    Kartais chemoterapija taikoma ir prieš operaciją- kad navikas sumažėtų ir būtų lengviau operuojamas arba kad sunaikintų organizme galbūt jau pasklidusias vėžines ląsteles (mikrometastazes).Šis gydymo metodas vadinamas neoadjuvantine chemotarepija.
  4. Paliatyvi chemoterapija

Kai vėžinė liga yra išplitusi, chemoterapija paprastai negali pagydyti. Tačiau ji gali kuriam laikui sustabdyti ligos plėtojimąsi, sustabdyti naviko ir metastazių augimą, sušvelninti dėl ligos atsirandančius požymius bei funkcinius sutrikimus. Dėl to taikoma chemoterapija vadinama lengvinančiąja (paliatyvia).

Kokia vaisto dozė bus skirta, priklauso nuo pačios ligos, paciento būklės, amžiaus. Chemoterapijos tikslas yra gauti kuo geresnį gydymo efektą, sukeliant kaip galima mažiau šalutinių reiškinių.Todėl šiandien laikomasi principo - arba visa veiksminga dozė, arba jokios chemoterapijos.

Kodėl leidžiant “chemiją” vargina pykinimas ir vėmimas?

Tikslus pykinimo ir vėmimo mechanizmas iki galo nėra žinomas, tačiau manoma, kad dėl chemijos, t.y. citostatikų, toksinio poveikio greitai besidauginančioms virškinamojo trakto audinių ląstelėms išsiskiria vazoaktyvių medžiagų, dažniausiai serotonino, kurios perduoda impulsą vėmimo centrui, esančiam smegenyse. Dėl šio centro sužadinimo ir atsiranda pykinimas ir vėmimas.

Ką reikia daryti, kad gaunant “chemiją” nepykintų?

Pykinimas ir vėmimas - kontroliuojami procesai, ir gydymo metu jų galima išvengti, griežtai laikantis gydytojo nurodymų ir rekomendacijų.

Pirmiausia, profilaktinis gydymas vaistais nuo pykinimo turėtų būti pradėtas prieš leidžiant citostatikus ir tęsiamas 3-5 dienas. Antiemetiko dozę parenka gydytojas individualiai, atsižvelgdamas į vaistų schemos emetogeniškumą, paciento amžių, lytį…Nesant pakankamam efektui, antiemetiko dozė didinama, pridedami kiti vaistai. Vartojant medikamentus labai svarbu laikytis ir atitinkamos mitybos bei režimo: valgyti dažnai ir po nedaug, gerti šaltas nesaldžias sultis ar nekarbonizuotus gėrimus, vengti maisto, dūmų ar kvepalų kvapų….Patartina gydymo metu apriboti ir fizinį aktyvumą, daugiau pailsėti, vengti streso.

GSK karjera

GSK karjera

GlaxoSmithKline kompanija džiaugiasi, priimdama į savo kolektyvą įvairių sričių žmones, kurie, pasitelkę savo unikalią patirtį ir vaizduotę, pasišvenčia darbui ir kartu su mumis kuria ateitį.