BENDROJI INFORMACIJA
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis sergamumas ir mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų Baltijos šalyse yra vienas didžiausių, pvz., vyrų mirtingumas yra beveik 2 kartus didesnis negu Skandinavijos šalyse. Daugiau kaip 50% visų mirčių Lietuvoje priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos.
Dažniausios širdies ir kraujagyslių ligos yra arterinė hipertenzija, koronarinė širdies liga ir aterosklerozė.
JAV ir daugelyje Europos šalių mirtingumą pavyko sumažinti daugiau nei per pusę, kai buvo pradėta efektyviai gydyti padidėjusį kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje bei sumažinus rūkančiųjų skaičių.
HIPERTENZIJOS LIGA
Arterinė hipertenzija apibūdinama kaip:
- 140 mmHg ar didesnis sistolinis kraujospūdis ir/ar
- 90 mmHg ar didesnis diastolinis kraujospūdis asmenims, kurie nevartoja antihipertenzinių vaistų.
Arterinio kraujospūdžio lygių klasifikacija - (pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Tarptautinės hipertenzijos draugijos 1999 m. gaires)
| Kategorija | Sistolinis AKS (mm Hg) |
Diastolinis AKS (mm Hg) |
|---|---|---|
| Normalus | < 120 | < 80 |
| Aukštas normalus | 120 - 139 | 80 - 89 |
| I laipsnio padidėjimas | 140 - 159 | 90 - 99 |
| II laipsnio padidėjimas | 3 160 | 3 100 |
| Izoliuota sistolinė hipertenzija* | 3 140 | < 90 |
*kai pulsinis spaudimas didesnis nei 50 mm Hg.
- AKS klasifikuojamas prieš paskiriant gydymą.
- Kai ligonio sistolinis ir diastolinis kraujospūdžiai yra skirtingų kategorijų, taikyti aukštesniąją.
- AKS padėjimo laipsnis dinamikoje diagnozėje gali būti keičiamas
- jei AKS padidėjimas progresuoja, eksliudavus laikiną ligos paūmėjimą, laipsnis keičiamas iš mažesnio į didesnį;
- jei skiriant vaistus AKS sumažėja, laipsnis nekeičiamas
Diagnozuojant arterinę hipertenziją labai svarbu tiksliai išmatuoti kraujo spaudimą.
Kraujospūdžio matavimo taisyklės
- Patalpoje turi būti ~20°C temperatūra, rami aplinka be pašalinių blaškančių dirgiklių.
- Prieš arterinio kraujospūdžio (AKS) matavimą ligonis turi būti 5 min. pailsėjęs.
- Pacientas sėdi, ranka širdies lygyje.
- Tinkamo dydžio manžetė turi apimti 2/3 žąsto.
- Manžetė turi būti uždedama 2-3 cm virš alkūnės linkio.
- Oro išleidimo iš manžetės greitis 2-3 mm Hg/s.
- Sistolinis spaudimas sutampa su pirmais silpnais, bet aiškiai girdimais ir laipsniškai stiprėjančiais tonais.
- Diastolinis spaudimas sutampa su tonų išnykimu.
- AKS matuoti kelis kartus su 1-2 min. pertrauka.
- Nepamiršti pamatuoti spaudimą abiejose rankose (leistinas skirtumas £10 mm Hg; kai skirtumas didesnis - įvertinti kraujagyslių būklę).
- Įvertinti kokius vaistus pacientas vartoja.
- Esant galvos svaigimams atlikti spaudimo ir pulso matavimus aktyvaus ortostatinio mėginio metu.
!Pirmą kartą diagnozuojant nedidelę arterinę hipertenziją (AH), reikiaįsitikinti, kad AKS padidėjimas nėra atsitiktinis. Neteisinga diagnozuotinedidelę AH pagal vienkartinio AKS matavimo duomenis. Kraujospūdis matuojamasbent du kartus pirmojo vizito pas gydytoją metu ir paskiriami 2-3 pakartotinivizitai kas 2-4 savaites. AH nustatoma, kai AKS stabiliai 3140 / 90 mm Hg.Izoliuota sistolinė hipertenzija diagnozuojama, kai sistolinis AKS būna 3140 mmHg, o diastolinis<90mm Hg!
Pagrindiniai arterinės hipertenzijos gydymo tikslai
- Hemodinamikos sureguliavimas:
- arterinis kraujospūdis < 140/90 mm Hg*, arba - £ 120-130/80-85 mm Hg**,
- normotenzija visą parą (nėra didelių kraujospūdžio svyravimų, nėra rytinio kraujospūdžio padidėjimo),
- ilgametė patvari normotenzija.
- Jautriausių organų pažeidimų (širdies, kraujagyslių, inkstų, smegenų) prevencija ir gydymas.
- Rizikos faktorių kontrolė.
Komplikacijų ir mirštamumo sumažinimas.
* sunki AH; vyresnio ar vidutinio amžiaus ligoniai
** jauni ligoniai; lengva AH; diabetinė nefropatija; inkstų nepakankamumas; proteinurija daugiau 1 g per parą.
Nemedikamentinis arterinės hipertenzijos gydymas (rizikos faktorių korekcija):
- nerūkyti,
- išlaikyti normalų svorį1,
- riboti natrio vartojimą2,
- padidinti kalio vartojimą3,
- riboti alkoholio vartojimą4,
- didinti fizinį aktyvumą5,
- lipidų korekcija6,
- diabeto gydymas.
1 Kūno svoris laikomas normaliu, kai kūno masės indeksas [svoris(kg) : ūgis (m)2] būna kiek mažesnis arba lygus 25.
2 Suvartoti per dieną ne daugiau 6 g druskos (2,4 g arba 100 mmol natrio)
3 Kalio kiekį dietoje padidinti iki 90 mmol/d.
4 Iki 20-30 g etanolio ar jo ekvivalentų (300 ml vyno ar 700 ml alaus) per dieną (moterims ar mažo svorio vyrams - ne daugiau 15 ml etanolio ar jo ekvivalentų).
5 Nepertraukiama fizinė veikla, trunkanti 30-45 min. kasdien.
6 Bendro cholesterolio < 5,2 mmol/l, mažo tankio lipoproteidų <3,3 mmol/l, trigliceridų < 2,3 mmol/l.
Literatūra
- 1999 World Health Organisation - International Society of Hypertension Guidelines for the Management of Hypertension. J Hypertens 1999; 17, 17: 151-183.
- The Sixth Report of the Joint National Committee on Prevention, Detection, Evaluation, and Treatment of High Blood Pressure. NIH Publication No 98-4080, 1997; 1-70.
- Hipertenzijos gydymo 1999 m. gairės: Pasaulinės sveikatos srganizacijos / Tarptautinės hipertenzijos draugijos susitikimo memorandumas. Kardiologų žinios 1999, 25-27: 5-24.
Dažniausiai užduodami klausimai apie ligą
Kaip ilgai reikia vartoti priešhipertenzinius vaistus?
Paprastai arterinės hipertenzijos gydymas trunka visą gyvenimą. Svarbu, kad kraujo spaudimas būtų nuolat normalus (sistolinis - mažesnis negu 140 mmHg, diastolinis - mažesnis negu 90 mmHg), nes tai yra pagrindinis efektyvaus antihipertenzinio gydymo požymis.
Kuo pavojingas padidėjęs arterinis kraujospūdis?
Didelis kraujo spaudimas pažeidžia kraujagysles, širdį, inkstus ir smegenis. Negydoma hipertenzinė liga skatina aterosklerozės, insulto, širdies ir inkstų nepakankamumo vystymąsi.
Ar reikia gydyti padidėjusį arterinį kraujospūdį, jeigu nejaučiu jokių jo požymių?
Būtina mažinti nuolat padidėjantį kraujo spaudimą, net jeigu dar nejaučiate ligos požymių. Pakilęs kraujospūdis žaloja kraujagysles, širdį, inkstus, akis ir smegenis.
GSK remiami puslapiai
GSK remiami puslapiai, pateikiantys informacijos apie gripą ir patarimų, kaip su juo kovoti.