Lietuva

BENDROJI INFORMACIJA

Virusinės ligos - tai ligos, kurias sukelia įvairūs virusai. Virusai yra smulkūs organizmai, daug mažesni už bakterijas, kurie negali patys daugintis, todėl turi įsitvirtinti vienoje iš organizmo ląstelių. Po to jie gali plisti į kitas ląsteles. GlaxoSmithKline kompanija sukūrė vaistus prieš tokius virusus, kaip: ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas), hepatito B, gripo, herpes.

ROTAVIRUSAS

Tai ūmi žarnyno virusinė infekcija. Ji pasireiškia karščiavimu, gausiu viduriavimu, vėmimu. Rotavirusas plinta labai greitai, juo galima užsikrėsti vaikų kolektyvuose, kūdikių vystymo patalpose, viešosiose vietose ar net namuose. Vaikui  užkrėsti pakanka vos kelių virusų, kurių gali būti ant nepakankamai kruopščiai nuplautų rankų, daikų, kuriuos vaikai paima į burną.1,2
Rotavirusinė infekcija siautėja visus metus, bet didžiausias „įkvėpimas” ją pagauna šaltuoju metų laikotarpiu.

Ar gali rotavirusine infekcija susirgti mano vaikas?

Rotavirusine infekcija perserga beveik visi vaikai. Net ir labai aukštų higienos standartų šalyse visi vaikai iki 5 metų amžiaus bent kartą perserga rotaviruso infekcija. Iki susiformuoja patikimas imunitetas, šia liga persergama keletą kartų, pirmieji susirgimai būna patys sunkiausi.4

Rotavirusinės infekcijos simptomai

  • * Vandeningas viduriavimas
  • * Vėmimas
  • * Karščiavimas
  • * Pilvo skausmas
  • * Dehidratacija (skysčių netekimas)

Dehidracijos požymiai

Būtina pasirūpinti vaikų saugumu, nes sunkus viduriavimas ir vėmimas gali greitai progresuoti į gyvybei pavojingą dehidrataciją.

Norint atstatyti prarastą skysčių kiekį, kūdikius dažnai prireikia guldyti į ligoninę. Tačiau skysčių atstatymas neveikia viruso ir nesustabdo jo plitimo bei nemažina rizikos, kad juo užsikrės ir kiti vaikai.
Kuo jaunesnis vaikas, tuo didesnis sunkios eigos, hospitalizacijos ir mirties pavojus.1

Kaip apsisaugoti nuo rotavirusų?

Vaikų sveikatos priežiūros įstaigose, vaikų darželiuose keliami dideli reikalavimai aplinkos dezinfekcijai, rankų higienai, viduriuojančių vaikų izoliavimui, pvz., būtina kruopščiai plauti ir dezinfekuoti rankas pakeitus sauskelnes net ir neviduriuojančiam vaikui, o kai kuriose šalyse vaikų darželiuose, keičiant sauskelnes, reikalaujama mūvėti pirštines. Visos šios priemonės gerokai sumažina riziką užsikrėsti rotavirusais, tačiau šios rizikos šimtu procentu nepašalina. Veiksmingiausia apsaugos nuo rotavirusų priemonė – vaikų skiepijimas.2,3

Kaip skiepai apsaugo nuo rotaviruso?

Vakcina nuo rotaviruso sukuria organizmo atsparumą šiai infekcijai. Skiepams naudojama nesukelianti ligos viruso padermė, kuri paskatina antikūnų gamybą vaiko organizme. Šie antikūnai padaro vaiką atsparų rotaviruso infekcijai. Daugumą vaikų vakcina apsaugo nuo vidutinio bei sunkaus viduriavimo, o nuo labai sunkių ligos formų apsaugo visus vaikus (iki 100%).5,6 Kitaip nei dauguma skiepų, rotaviruso vakcina yra geriama – keli lašai užlašinami kūdikiui ant liežuvio, nereikia jokių injekcijų.

Jei Jūsų kūdikis yra 6-24 savaičių, skiepyti labai svarbu. Vakcina nuo rotaviruso gali būti skiriama labai mažiems kūdikiams. Jūsų kūdikis bus apsaugotas nuo infekcijos, dar nesulaukęs 6 mėnesių (tada šios infekcijos pavojus ypač didelis).5,6
Tad pirmojo Jūsų kūdikio apsilankymo pas gydytoją metu, pasiteiraukite vakcinos nuo rotaviruso.

Skiepai nuo rotavirusinės infekcijos

Veiksminga profilaktikos priemonė, vakcina nuo rotavirusinės infekcijos „Rotarix", pagaminta iš gyvo susilpninto žmogaus rotaviruso, padeda apsaugoti vaiką nuo šios infekcijos. Vakcina yra geriama, tad mažylis išvengia ne itin malonių adatų dūrių. Tik dvi geriamosios dozės užtikrina ankstyvą ir ilgalaikę apsaugą nuo rotavirusinės infekcijos. Pirma dozė kūdikiui sugirdoma 6-20 gyvenimo savaitę, antroji - ne anksčiau kaip po 4 savaičių. Skiepijimą reikia baigti iki vaikui sueis 24 savaitės.
Pasiskiepijus dvejomis „Rotarix“ dozėmis, vaikas  bus apsaugotas nuo sunkių rotavirusinės infekcijos atvejų ištisus dvejus pirmuosius gyvenimo metus.5,6

Tik 2 geriamosios dozės „Rotarix“ padės Jūsų kūdikiui atsilaikyti prieš rotavirusą ir nugalėti!

Literatūra

1. Berner R, Schumacher RF, Hameister S, Forster J. Occurrence and impact of community-acquired      and nosocomial rotavirus infections-a hospital-based study over 10 y. Acta Paediatr Suppl. 1999 Jan;88(426):48-52
2. Dennehy PH. Transmission of rotavirus and other enteric pathogens in the home. Pediatr Infect Dis J. 2000;I9:S103-S105
3. Ruiz- Palacios GM, Perez-schael I, Velazquez FR et al. Safety and Efficacy of an Attenuated Vaccine against Severe Rotavirus Gastroenteritis. New Engl J Med, 2006; 354(I): 11-22
4. Parashar UD, Hummelman EG, Bresee JS et al. Global illness and deaths caused by rotavirus disease in children. Emerg Infect Dis 2003;9: 565-72
5. Vesikari T, et al. Efficacy of human rotavirus vaccine against RVGE during the first 2 years of life in European infants:randomised, double blind controlled study. Lancet. 2007;370:1757-1763.
6. Rotarix Summary of Product Characteristics.  
http://extranet.vvkt.lt/paieska
LR SAM leidimas Nr. 3/08
GSK-640

GRIPAS

Gripas yra oro lašeliniu keliu plintanti ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuria kiekvienais metais suserga ir nuo kurios visame pasaulyje miršta daug žmonių. Tipiški gripo požymiai yra staiga pakilusi temperatūra, šaltkrėtis, silpnumas, stiprus galvos ir raumenų skausmas, kartais - varginantis sausas kosulys. Epidemijos registruojamos kiekvieną žiemą. Jų metu paprastai nukenčia apie 5-15 proc. gyventojų. Įprastinių epidemijų metu gripas kelia rimtą grėsmę sveikatai, ypač mažų vaikų ir vyresnių žmonių sveikatai, taip pat gali grėsti lėtinėmis ligomis sergančių ir pagyvenusių žmonių gyvybei. Apie 80 proc. mirčių nuo gripo tenka vyresnių, nei 65 metai amžiaus, žmonių grupei.

Gripo epidemija beveik kasmet kyla gruodžio - kovo mėnesiais ir trunka keletą savaičių. Kasmet Lietuvoje gripas pagal kliniką diagnozuojamas vidutiniškai 100 tūkst. žmonių; dar 350- 480 tūkst. nustatomos ūmios virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Kiekvieną sezoną Lietuvoje registruojami 1-4 mirčių nuo gripo atvejai. Statistiniai duomenys dėl laboratorinės diagnostikos nepakankamumo ir ligonių gydymosi, nesikreipiant į gydytojus, nėra tikslūs, todėl manoma kad sergančiųjų ir komplikacijų skaičius turėtų būti nepalyginimai didesnis.

Faktai

Gripas yra dažna ir lengvai plintanti virusinė liga

Gripas dažnai tapatinamas su peršalimu kadangi abiejų ligų požymiai panašūs. Manoma kad gripas nėra rimta liga

Kiekvieną sezoną Lietuvoje registruojami 1-4 mirčių nuo gripo atvejai

PSO kaip pagrindinę gripo profilaktikos priemonę rekomenduoja vakcinaciją.

Gripo visusas dažnai keičiasi todėl ilgalaikis imunitetas neįmanomas ir skiepytis reikia kiekvienais metais

Profilaktika

Pasaulinė sveikatos organizacija, kaip pagrindinę gripo profilaktikos priemonę, rekomenduoja vakcinaciją. Skiepai nuo gripo gaminami taikant pažangiausias technologijas, gripo viruso juose nėra - paliekamos tik viruso dalelės, stimuliuojančios žmogaus imunitetą. Taigi, skiepai negali sukelti ligos. Pirmiausiai pasiskiepyti turėtų žmonės, priklausantys vadinamosioms rizikos grupėms:

  • 6-23 mėn. amžiaus vaikai, bei šeimų, kuriose yra 0-23 mėn. vaikų, nariai;
  • senyvo amžiaus žmonės;
  • sergantys lėtinėmis plaučių , kvėpavimo takų ligomis, astma;
  • sergantys lėtinėmis širdies - kraujagyslių ligomis;
  • sergantys lėtinėmis inkstų ligomis;
  • sergantys cukriniu diabetu ir kitomis lėtinėmis metabolizmo ligomis;
  • visi rizikos grupėms priklausančių asmenų šeimos nariai;
  • dirbantys dažnai žmonių lankomose vietose (medicinos personalas, policininkai, pardavėjai, mokymo įstaigų ir kitų didelių gamyklų darbuotojai). Jų pasiskiepijimas yra ypač naudingas visuomenei, nes apsaugo nuo užsikrėtimo šiuo susirgimu aukščiau išvardintų grupių atstovus;
  • gyventojai, pageidaujantys sumažinti riziką susirgti gripu, pavyzdžiui, labai užsiėmę žmonės, negalintys ilgesniam laikui dėl ligos palikti darbų. http://www.gripas.lt

Dažniausiai užduodami klausimai apie ligą

Kuo pavojingas gripas?

Gripas itin pavojingas savo komplikacijomis:

  • pneumonija, bronchitu;
  • vidurinės ausies uždegimu (dažniausiai suserga vaikai);
  • širdies raumens uždegimu (miokarditu);
  • centrinės nervų sistemos susirgimais- virusiniu encefalitu, meningitu (galvos smegenų ir galvos dangalų uždegimu),
  • raumenų uždegimu (miozitu) .

Dažniausia gripo komplikacija - plaučių uždegimas, nuo jos ir dažniausiai mirštama. Kiekvienais metais miršta 15-76 žmonės iš 100 000 susirgusiųjų. Kiekvieną sezoną Lietuvoje registruojami 1-4 mirčių nuo gripo atvejai.

Visuomenė patiria didžiulių nuostolių, gydydama gripą ir jo komplikacijas. Dėl žmonių nedarbingumo patiriama ir tiesioginių finansinių nuostolių.

Kaip užsikrečiama gripu?

Paprastai užsikrečiama kvėpuojant oru, kuriame yra mikroskopinių lašelių su gripo virusu. Užsikrėtęs žmogus platina gripo virusą ir gali užkrėsti kitus per pirmas penkias ligos dienas. Norint, kad infekcija neišplistų, reikėtų sergančiuosius gripu ( kol jie visiškai pasveiks) izoliuoti namuose.

Ar galima imtis kokių nors priemonių gripo infekcijai išvengti?

Skiepai nuo gripo yra vienintelė svarbiausia gripo profilaktikos priemonė. Skiepai sumažina riziką susirgti gripu 70-95%. Galima imtis ir kitokių priemonių, pavyzdžiui, vengti žmonių susibūrimų. Kai gripu sergantis žmogus kosti ar čiaudo, pasklidę virusai ore gali išsilaikyti iki dviejų valandų. Uždaros erdvės, pavyzdžiui, traukiniai, lėktuvai ar liftai padidina riziką susidurti su gripo virusais epidemijos metu. Rankų plovimas nepadeda apsisaugoti nuo gripo, tačiau gali padėti apsisaugoti nuo peršalimo, kurį platina ant odos ir paviršių, o ne ore esantys virusai.www.gripas.lt

HEPATITAS A

Hepatitą A sukelia hepatito A virusas (HAV).

Hepatito A virusas perduodamas oraliniu-fekaliniu keliu, t.y. gali plisti per užkrėstas išmatas, per užterštą maistą arba vandenį, ar tiesioginio žmonių kontakto metu.

Hepatitu A užsikrečiama ir per lytinius santykius bei perpilant infekuotą kraują, nors tokie atvejai labai reti.

  1. Hepatito A virusas užkrečia kepenis, todėl jos sutinsta, sutrinka jų veikla.
  2. Hepatitas A paprastai yra praeinanti liga, tačiau infekcija gali sukelti žaibišką hepatitą, kuris dažnai sukelia mirtį arba prireikia persodinti kepenis. Šiuo metu veiksmingų vaistų nuo hepatito A nėra.

    Kasmet hepatitu A suserga apie 1,4 milijono žmonių. Hepatitas A - pati dažniausia keliautojų infekcija, nuo kurios galima apsisaugoti pasiskiepijus.

  3. Keliaujant į užsienį iš išsivysčiusios šalies kyla didelis pavojus užsikrėsti hepatito A virusu.
  4. Neretai prieš išvykdami keliautojai nepasitaria dėl savo sveikatos, nors nemažai žmonių kasmet vyksta į tuos pasaulio kraštus, kur yra paplitęs hepatitas A.
  5. Nors labiausiai rizikuoja vykstantys į besivystančių šalių kaimo vietoves, dažnai šia liga suserga ir geros kokybės viešbučiuose bei kurortuose apsistoję keliautojai.
  6. Beveik 60 proc. keliaujančiųjų į hepatito A atžvilgiu rizikingus kraštus nėra tinkamai apsisaugoję nuo šios ligos.
  7. Lėktuve su maždaug 333 neapsisaugojusiais turistais, grįžtančiais iš šalies, kurioje yra didelė rizika užsikrėsti hepatitu A, greičiausiai bus bent vienas keleivis, užsikrėtęs šia liga. Kiekvienas šių žmonių gali platinti hepatitą A savo bendruomenėje.4 Hepatito A simptomai: karščiavimas, gelsva oda, nuovargis, pykinimas, vėmimas, tamsus šlapimas ir šviesios išmatos,
  8. tačiau kai kuriems užsikrėtusiems žmonėms, ypač jauniems, jokie simptomai nepasireiškia.
  9. Per inkubacinį laikotarpį (nuo 2 iki 6 savaičių) užsikrėtę žmonės platina ligą, kol pasireiškia pirmieji simptomai. Užsikrėtusieji, kuriems nepasireiškia jokių simptomų, yra patys pavojingiausi, nes jie gali nesąmoningai užkrėsti žmones, su kuriais kasdien bendrauja.
  10. Nors vaistų nuo hepatito A nėra, jo galima išvengti pasiskiepijus paprasta vakcina.
  11. Hepatito A vakcinos naudojamos nuo 1992 metų. Hepatito A vakcina gali būti skiriama kartu su dauguma kitų vakcinų ir nemažina jų apsauginio poveikio. Kartu gali būti skiriamos vakcinos nuo hepatito B, stabligės, vidurių šiltinės, choleros (injekcinė) ir geltonojo drugio.
  12. Viena injekcija užtikrins apsaugą vienerius metus, pakartotinė dozė apsaugos keliautojus ilgą laiką (20-25 metus),12 galbūt net visą gyvenimą. http://www.saugikelione.lt
Literatūra
  1. Stapleton JT and Lemon SM. Hepatitis A and Hepatitis E. In: Hoeprich PD, Jordan MC, and Ronald AR, eds. Infectious Diseases, 5th ed. Philadelphia, Lippincott Co, 1994: 790-7.
  2. Diseases and Conditions: Viral Hepatitis. Available from: www.medicinenet.com.
  3. WHO Weekly Epidemiological Record 2000; 75: 38-44.
  4. Steffen R, Kane MA, Shapiro CN et al. Epidemiology and prevention of Hepatitis A in travellers. JAMA 1994; 272: 885-9.
  5. Zuckerman J. Are there priorities in travel vaccination? Proc. 3rd European Conference Travel Medicine Florence 2002, p. 49.
  6. Ciccozzi M, Tosti ME, et al. Risk of Hepatitis A infection following travel. J Viral Hepat. 2002 Nov;9(6): 460-5.
  7. European Travel Health Advisory Board. Evaluation of the Current Status of Travel Health Knowledge, Attitudes and Practices (KAP) among Travellers. Presented at the 3rd European Conference on Travel Medicine, Florence, Italy, May 15-18, 2002.
  8. Steffen R. The epidemiological basis for the practice of travel medicine. J Wilderness Med 1994; 5: 56-66.
  9. WHO Department of Communicable Disease Surveillance and Response, 2000. Published at www.who.int/emc.
  10. Rosenblum LS, Villarino ME, Nainan OV et al. Hepatitis A outbreak in a neonatal intensive care unit: risk factors for transmission and evidence of prolonged viral excretion among preterm infants. J Infect Dis 1991; 164(3): 476-82.
  11. André FE. Approaches to a vaccine against Hepatitis A: development and manufacture of an inactivated vaccine. Journal of Infectious Diseases 1995; 171(Suppl 1): S33-39.
  12. Van Herck K, Van Damme P, Goilav C et al. Long-term immunogenicity and safety of an inactivated Hepatitis A vaccine. Presented at the International Congress on Infectious Diseases, Singapore, March 11-14, 2002.

HEPATITAS B

Hepatitas - tai kepenų uždegimas, liaudies vadinamas gelta dėl vieno iš aiškiausiai matomų ligos požymių. Hepatito priežastys gali būti įvairios: akmenligė, augliai, virusai ir kt. Virusai, patekę į organizmą sukelia infekcinius hepatitus. Priklausomai nuo to, koks virusas sukėlė ligą, hepatitai skirstomi į A, B, C, D, E, F...

Hepatitas B - tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas, pavojingas sunkiai diagnozuojamomis ir gydomomis slaptomis ir lėtinėmis formomis.

Hepatito B infekcijos šaltinis - žmogus, užsikrėtęs arba jau sergantis ūmia ar lėtine liga, pasireiškiančia kliniškai ar be požymių. Hepatitas B pavojingas, nes žmogus gali užkrėsti kitus gerokai anksčiau negu suserga pats ir yra pastebimi pirmieji ligos požymiai. Taip yra todėl, kad ligos inkubacinis periodas tęsiasi nuo 6 sav. iki 6-9 mėn., o žmogus užkrėsti gali jau 2-6 savaitę nuo užsikrėtimo momento.

Svarbu ir tai, kad hepatitui B būdingos slapta (besimptomė) ir lėtinė formos. Nustatyta, jog kuo anksčiau žmogus užsikrečia hepatito B virusu, tuo didesnė tikimybė, kad liga bus besimptomė ir taps chroniška. Net 90-95% hepatitu B užsikrėtusių vaikų perserga besimptome ligos forma, ir 70-90% jų išsivysto lėtinis B hepatitas. Suaugusiesiems - kiek rečiau: 60-70% užsikrėtusiųjų hepatitu B serga besimptome forma, 6-10% jų išsivysto lėtinis hepatitas B. Tai labai pavojinga tiek pačiam ligoniui, tiek ir aplinkiniams. Kai žmogus nežino, kad serga, jis nesikreipia į gydytojus, liga nediagnozuojama ir negydoma, o BHV tuo metu žaloja kepenų ląsteles. Toks ligonis, nežinodamas, kad serga, išskiria virusą į aplinką ir užkrečia kitus žmones. Tačiau praėjus keleriems metams, kartais - dešimčiai, liga išryškėja sunkia klinika su kepenų nepakankamumu, ciroze, vėžiu.

Ankstyvųjų ligos stadijų klinikiniai požymiai dažnai neryškūs ir nespecifiniai: silpnumas, apetito stoka, raumenų ir sąnarių skausmai, nedidelė gelta. Liga gali būti ir visai besimptomė. Nusilpus organizmui po įvairių peršalimo ligų, gripo, stresų, pervargus susilpnėja imunitetas, ir lėtinis ar besimptomis hepatitas gali paūmėti ir progresuoti. Tada išryškėja gelta, atsiranda anoreksija, didelis silpnumas, pykina ir vemiama, skauda viršutinėje dešinėje pilvo dalyje.

Hepatito B užsikrėtimo būdai:

  1. Parenterinis - per kraują medicinos įstaigose injekcijų metu, perpilant kraują, atliekant organų transplantacijas, gydantis pas stomatologus, kosmetologiniuose kabinetuose darantis manikiūrą, veriantis auskarus, darantis tatuiruotes, kirpyklose ir kt.
  2. Lytinis - labiausiai paplitęs Europos šalyse, aktualus jau mokyklinio amžiaus vaikams, todėl svarbu kuo anksčiau juos paskiepyti.
  3. Kontaktinis arba buitinis kelias - labai paplitęs ir aktualus visokio amžiaus žmonėms, nes hepatito B virusas randamas visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose:
    • kraujyje,
    • limfoje,
    • seilėse,
    • ašarose,
    • lytinėse išskyrose.

Šiems infekuotiems skysčiams patekus į organizmą per odos ar gleivinės pažeidimus, užkrečiami sveiki žmonės. Svarbu tai, kad hepatito B virusas yra labai atsparus aplinkos veiksniams - išdžiūvusiuose infekuotuose skysčiuose ant aplinkos daiktų jis išlieka gyvybingas net 10-30 dienų. Tai ypač svarbu, kai kalbame apie kolektyvus lankančius vaikus, kurie ir savus, ir svetimus žaislus, rašymo priemones išmėgina burna.

Daugiau informacijos rasite čia: http://www.saugikelione.lt

Faktai

  • Kasmet nuo lėtinių hepatito B susirgimų pasaulyje miršta apie 1 milijoną žmonių
  • Virusas plinta lytiniu keliu, per įvairias procedūras, susijusias su krauju
  • Užsikrėtusi motina gali perduoti virusą naujagimiui
  • Hepatito B virusu užsikrėsti 100 kartų lengviau nei ŽIV
  • Pasaulio sveikatos organizacija teigia kad visose šalyse visi vaikai turi būti paskiepyti nuo hepatito B
  • Skiepijama rekombinantine hepatito B vakcina bei kombinuota hepatito B ir hepatito A vakcina
  • Vakcina imunogeniška, skiriama vaikams ir suaugusiesiems

Dažniausiai užduodami klausimai apie ligą

Ar man gresia pavojus užsikrėsti hepatitu B?

  • Ar esi 11-12 metų paauglys?
  • Ar gyveni su žmogumi, kuris serga hepatitu B?
  • Ar tu pats arba tavo tėvai yra gimę Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje esančiame Amazonės upės baseine, Ramiojo vandenyno salose, Rytų Europoje arba Artimuosiuose Rytuose?
  • Ar esi Amerikos ar Aliaskos čiabuvis?
  • Ar keliauji po pasaulį?
  • Ar dirbdamas susiduri su krauju ar kitais žmogaus kūno skysčiais?
  • Ar esi pasidaręs tatuiruočių arba kurioje nors kūno vietoje įsivėręs auskarų?
  • Ar gyveni aktyvų lytinį gyvenimą arba ketini jį pradėti?
  • Ar vartoji narkotikus?

Kas yra hepatitas B?

Hepatito B virusas pažeidžia visų amžiaus grupių asmenų kepenis, gali sukelti cirozę, kepenų vėžį, o daugelis juo susirgusių asmenų miršta. Hepatito B virusas randamas užsikrėtusio asmens kraujyje ir kituose kūno skysčiuose ir plinta lytiniu būdu, naudojantis tomis pačiomis adatomis ar skutimosi peiliukais. Motina gimdydama jį perduoda naujagimiui. Be to užsikrečiama ir gyvenant kartu su užsikrėtusiuoju hepatito B virusu. Šis virusas yra labai patvarus, ir kol patenka į nešiotojo kūną, aplinkoje gali išgyventi net keletą savaičių.

Kaip galėčiau apsisaugoti nuo hepatito B?

Jau daugiau nei dešimtmetį hepatito B prevencijai naudojama efektyvi vakcina. Trys vakcinos dozės apsaugos Jus.

Kam ypač rekomenduojama skiepytis?

Žmonėms, priklausantiems šioms rizikos grupėms :

  1. Naujagimiams ir kūdikiams: jie dažniausiai serga besimptome hepatito B forma.
  2. Ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, nes paauglystėje labai padidėja rizika užsikrėsti hepatito B virusu.
  3. Profesinėms grupėms : medikams - chirurgams, stomatologams, kt. medicinos personalui, policijos, gaisrinės darbuotojams - dėl dažno kontakto su infekuotais skysčiais ir didelės galimybės infekuotis.

HERPETINĖ INFEKCIJA

Pūslelinės infekcija

  • Pūslelinė (gr. herpo - šliaužti) yra viena iš labiausiai paplitusių infekcijų - apie 90% suaugusių žmonių yra užsikrėtę Herpes virusais.
  • Šie virusai priklauso DNR turinčių, Herpes viridae virusų šeimai.
  • Užsikrečiama ankstyvoje vaikystėje. Pirminis užsikrėtimas dažniausiai besimptomis.
  • Infekcijos šaltinis žmogus, sergantis aktyvia ar besimptome ligos forma.
  • Po pirminio užsikrėtimo virusai išlieka organizme neaktyvūs galvos nervų, nugaros smegenų sensoriniuose ganglijuose, limfocituose, seilių liaukose, navikų audinyje ir periodiškai reaktyvuojasi.

Viruso reaktyvacija gali įvykti dėl fizinio ar psichinio streso, peršalimo ar perkaitimo, nusilpus imuninei sistemai (ypač gydant imunosupresantais, citostatikais, gliukokortikoidais) arba dėl kitų priežasčių.

Paprastoji pūslelinė (herpes simplex) - tai virusinė, užkrečiama odos ir gleivinių liga, pasireiškianti pūslelių grupėmis. Skiriamos pirminė ir antrinė, dažniausiai toje pačioje vietoje atsirandanti, pūslelinės.

Serga vaikai ir suaugusieji, dažniausiai jauni žmonės. Užsikrečiama paprastai iki 5 m. amžiaus. Dauguma žmonių (60 proc.) yra viruso nešiotojai. Užsikrečiama tiesiogiai: bučiuojantis, lytiškai santykiaujant, gimstant. Žmogus yra vienintelis viruso infekcijos šaltinis.

Herpes simplex labialis dažniau sukelia HSV-1, rečiau - HSV-2. Herpes simplex genitalis dažniau sukelia HSV-2, rečiau HSV-1, tačiau pastaruoju metu ši tendencija keičiasi, ir vis dažniau lyties organų pūslelinę sukelia HSV-1. Infekcija paskatina antikūnų gamybą, bet ne viruso eliminaciją. Stuburo smegenų ganglijuose infekcija tūno visą gyvenimą. Daugeliui žmonių ji dažniau ar rečiau recidyvuoja dėl peršalimo, prisidėjusios kitos infekcijos, nuolatinio odos ar gleivinės dirginimo, imuniteto nepakankamumo, ŽIV, limfomos, kaulų čiulpų persodinimo operacijų, įvairių ligų gydymo imunosupresantais ar gliukokortikoidais ir lemia viruso išsisėjimą po visą organizmą.

Skiriami:

  • pūslelinis gingivitas ir stomatitas,
  • lūpų ir lyties organų paprastoji pūslelinė,
  • herpinė egzema.

Faktai

  • Pagrindinis ateities tikslas sukurti vakciną nuo Herpes virusinių infekcijų. GSK yra toliausiai pažengusi šioje srityje kompanija.
  • Pastaruoju metu lytinių organų pūslelinę vis dažniau sukelia ne HSV-2, o HSV-1, kuris yra tipiškas paprastosios lūpų pūslelinės sukėlėjas. Manoma, kad taip atsitinka dėl oralinio sekso paplitimo.

Pūslelinis gingivitas ir stomatitas (gingivostomatitis herpetica)

Tai dažniausiai neišnešiotų naujagimių ir kūdikių vezikuloaftinis burnos gleivinės uždegimas.

Užsikrečiama nuo motinų arba slaugių ne tik tiesiogiai, bet ir oro-lašeliniu būdu. Inkubacinis periodas - 2-5 dienos.

Prodrominiai reiškiniai: nerimas, dirglumas, karščiavimas, negalavimas, rečiau - vėmimas ir traukuliai - pasireiškia dar iki išberiant.

Iš pradžių burnos gleivinė parausta, patinsta, ir ant jos atsiranda daugybinių skausmingų aftų ir pūslelių, prasideda seilėtekis, stokojama apetito. Iš burnos sklinda nemalonus kvapas. Burnos prieangyje atsiranda susigrupavusių ir išsisėjusių pūslelių. Artimiausi limfmazgiai padidėję, skausmingi. Ligonis karščiuoja.

Bėrimas laikosi 2-3 savaites. Baigiasi pasveikimu arba gali komplikuotis meningoencefalitu, plaučių uždegimu, keratokonjuktyvitu, ezofagitu ar net sepsiu.

Lūpų ir lyties organų paprastoji pūslelinė (herpes simplex labialis et genitalis)

Tai herpes simplex viruso sukeltas lūpų ir lyties organų gleivinių pūslelinis bėrimas. Skiriamos pirminė ir antrinė pūslelinės. Užsikrečiama bučiuojantis , lytiškai santykiaujant. Inkubacinis periodas yra 2-9-20 dienų.

Staiga ant paraudusio, patinusio pagrindo atsiranda grupelė 1-2 mm skersmens pūslelių. Po kurio laiko jos drumsčiasi, centras įdumba, suirus atsiranda erozijų ir šašų.Kartu padidėja artimiausi limfmazgiai, dažniausiai kamuoja karščiavimas, galvos, raumenų skausmas, negalavimas. Sugijus lieka labai arba nelabai ryškių dėmių, rečiau - randelis.

Dažniausiai pūslelių atsiranda ant lūpų ir lyties organų, rečiau - aplink burną, nosį, akis ir lyties organus. Pirminė trunka 2-4 savaites, o antrinė - 1-2 savaites.

Herpinė egzema (eczema herpeticum)

Tai paprastoji pūslelinė, išplitusi sergant atopiniu drematitu, Dariero liga, ŽIV.Skiriamos pirminė ir antrinė.

Užsikrečiama nuo tėvų ir kitų aplinkinių. Infekcija išplinta ne tik per pažeistą odą, bet ir limfogeniniu bei hematogeniniu būdu. Dažniausiai pažeidžiami veidas, kaklas, liemuo, rečiau - gleivinės.

Gydymas:

Vietinis - skiriama acikloviro.
Vidinis - antivirusiniais vaistais, skiriama acikloviro ir valacikloviro.

Vėjaraupiai (varicella)

Tai Varicella-zoster viruso sukelta ūminė užkrečiama odos ir gleivinių liga. 90 proc. ligonių suserga iki 10 m. amžiaus, 5 proc. - vyresni nei 15 metų amžiaus. Inkubacinis periodas yra 14 dienų, gali būti 10-23 dienos.

Užsikrečiama oro-lašeliniu būdu. Nuo paciento galima užsikrėsti prieš kelias dienas, iki jį ima berti.

Iš pradžių atsiranda truputį niežtinčių raudonų dėmelių, vėliau susidaro papulių, pūslelių, apsuptų raudonais lankeliais. Apima veidą, galvą, liemenį ir galūnes, dažnai išplinta ir burnos, gerklų, nosies, akių ir kitose gleivinėse.

Gydymas:

Antivirusiniai vaistai: acikloviras ir valacikloviras.
Antihistamininiai vaistai skiriami, jei niežti. Prisidėjus antrinei infekcijai, skiriama antibiotikų.

Juostinė pūslelinė (herpes zoster)

Tai ūminis vienpusis skausmingas odos ir nervų pažeidimas, sukeltas suaktyvėjusio Varicella - zoster viruso. 66 proc. sergančių vyrų yra vyresni nei 50 m..

Užsikrečiama oro-lašeliniu būdu nuo sergančiųjų vėjaraupiais. Infekcija patenka į sensorinius ganglijus ir tampa latentinė. Paraudusią odą ima berti, atsiranda susigrupavusių papulių, pūslelių, pilnų skaidraus skysčio. Per 2 paras jos virsta pūlinėliais, o per 7-10 dienų - šašais. Išbertas vietas skauda, degina, peršti. Sunkesniais atvejais bėrimo elementai yra kraujingi nekroziniai ir gangreniniai, ilgiau gyja ir gali likti randų. Kartais karščiuojama, skauda galvą, silpna.

Beria nesimetriškai, vienoje kūno pusėje - palei pažeistus nervus. Bėrimui išnykus, net 40 proc. žmonių, vyresnių nei 60 m. , lieka poherpinė neuralgija, trunkanti savaites, mėnesius ar metus.

Gydymas:

Antivirusiniai vaistai: acikloviras ir valacikloviras.
Skiriama ne vėliau kaip per 72 val. - tada greičiausiai gyja bėrimai, sumažėja skausmas ir mažesnė poherpinės neuralgijos tikimybė.
Skausmas gali būti malšinamas narkotiniais analgetikais.
Balevičienė G. Pūslinių, pūslelinių ir pūlinėlinių odos ligų atlasas. Vilnius, 2000 ;
Levinienė G. Pūslelinės infekcija. Kaunas, 2002

Dažniausiai užduodami klausimai apie ligą

Kaip užsikrečiama PHV?

Dauguma žmonių užsikrečia vaikystėje arba paauglystėje nuo kitų žmonių. Virusas gali būti perduodamas oro-lašeliniu būdu (pvz., aplinkiniams čiaudint ar kitaip) ir tiesioginio kontakto būdu (pvz., bučiuojant). Į kitą organizmą PHV dažniausiai patenka per burnos gleivinę. Pirmas infekcijos patekimas į organizmą vadinamas pirminiu infekcijos epizodu. Tačiau jo metu ne visada sutrinka sveikata, taigi žmogus gali ir nežinoti, kad jis jau užsikrėtęs herpes virusu (1 pav.).

PHV 1

Per burnos gleivinę virusai patenka į čia esančias nervų galūnėles ir jomis keliauja į nervinį mazgą. Patekęs į nervinį mazgą, virusas jame lieka visam gyvenimui (2 pav.).

PHV 2

Didžiąją laiko dalį virusas nerviniame mazge yra ramybės stadijos ir nesukelia jokių pojūčių. Tačiau kartais jis “pabunda” ir pradeda daugintis. Taip dažniausiai atsitinka veikiant per stipriam fiziniam ar emociniam faktoriui. Tai gali būti karščiavimas, peršalimas, persikaitinimas saulėje, gausus alkoholio ir rūkalų vartojimas, įvairios chirurginės manipuliacijos burnos, lūpų, akių ir kitose veido odos srityse (nuskausminimas pas stomatologą, permanentinis makiažas ir kt.). Moters organizme priežastis kartais būna menstruacijų periodas. Tai vadinama viruso reaktyvacija arba pasikartojančiu infekcijos epizodu (3 pav.).

PHV 3

Ar gali PHV infekcija užsikrėsti suaugęs žmogus?

Suaugęs žmogus gali užsikrėsti PHV infekcija lytiškai santykiaudamas, užsiimdamas kai kuriomis sporto šakomis, dirbdamas darbus, susijusius su didesne rizika užsikrėsti PHV infekcija, ir po ragenos transplantacijos. PHV infekcija gali patekti į organizmą pro menkiausią įtrūkimą odos paviršiuje bet kurioje vietoje arba per akių, burnos ir lytinių organų gleivinę.

Žmonės, užsiimantys kontaktinio sporto šakomis (pvz., imtynininkai), gali užsikrėsti PHV per veido ar viršutinės kūno dalies odos įtrūkimus ar nubrozdinimus. Jei virusas reaktyvuojasi sportininko organizme treniruočių ar varžybų metu, yra pavojus tiesiogiai perduoti infekciją nuo odos ant odos.

Medicinos ir kitų specialybių darbuotojai, kurių darbas susijęs su dažnu lietimusi be pirštinių prie kito žmogaus odos burnos srityje, užsikrečia PHV infekcija per pirštų galiukų odą. Pasikartodama ši infekcija pasireiškia piršto galo herpetiniu landuonimi (skausmingas odos kraštelio palei nagą pažeidimas).

Kaip pasireiškia PHV infekcija?

Pirminis ir pasikartojantis PHV infekcijos epizodai dažniausiai skiriasi.

Kai pirminio epizodo metu pažeidžiama burnos gleivinė, ji gali parausti, patinti ir skaudėti. Gleivinės paviršiuje, tiek ant dantenų, tiek vidinėje žandų pusėje, gali atsirasti mažų opelių ar erozijų. Keletą dienų žmogus gali jaustis kaip susirgęs gripu (karščiavimas, silpnumas ir kt.). Neretai šis pirminis viruso patekimas ir įsitvirtinimas organizme gali nesukelti jokių pojūčių, t.y. žmogus gali jo tiesiog nepastebėti.

Jei pirmą kartą į žmogaus organizmą PHV patenka pro odą - matosi grupė smulkių pūslelių ant paraudusios odos. Pūslelės greitai trūksta. Jų paviršius pasidengia plutele.

Jei patekimo į organizmą “vartai” yra akies paviršius, galimas skausmo, svetimkūnio akyje jutimas, taip pat padidėjęs jautrumas normaliai šviesai.

Pasikartojantis infekcijos epizodas, pažeidžiantis burnos gleivinę, dažniausiai pasireiškia neskausmingomis pūslelėmis ant gomurio arba dantenų. Jos užgyja savaime per keletą dienų. Daugelis jų net nepastebi.

PHV pasikartojimas lūpų, nosies ar kitoje veido odos srityje pasireiškia pūslelėmis. Žmogus dažniausiai jaučia tokį pasikartojimą. O kartais žmogus nujaučia arba gali nuspėti, kad toks pūslelinės pasikartojimas bus, nes prieš atsirandant odos pažeidimams jis jaučia tirpimą, dilgčiojimą arba nedidelį lūpų arba veido odos, kur tuoj atsiras pūslelių, skausmą. Šie jutimai vadinami pasikartojančio epizodo prodromu, nes atsiranda anksčiau už pačius pažeidimus. Tipiškai prodromas trunka apie 4-6 valandas.

Pūslelių/opelių vystymuisi būdingos kelios stadijos. Pradžioje tai gali būti tik paraudimas tos vietos, kur pacientas jaučia tirpimą ir dilgčiojimą. Vėliau formuojasi nedidelis patinimas, kuris greitai pavirsta į grupę viena šalia kitos esančių pūslelių. Keletą parų pūslelės būna įsitempusios, šiek tiek niežti. Vėliau subliūkšta, pasidengia sausa plutele. Galutinai oda užgyja per 7-10 dienų. Rando dažniausiai nelieka, tačiau kai kuriems žmonėms pasikartojančios infekcijos būna tokios stiprios ir dažnai pažeidžiamos tos pačios vietos, kad galima pastebėti nedidelį šių vietų randėjimą.

Ar dažnai išsivysto PHV infekcija?

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse daugiau nei 40 proc. visų užsikrėtusiųjų užsikrečia iki 15 metų amžiaus. Įvairiose šalyse atlikti daugkartiniai tyrimai parodė, kad PHV infekcija užsikrėtę yra nuo 60 iki 90 proc. žmonių. Didžiausia dalis iš jų tik “nešioja” virusą savo nerviniuose mazguose, tik apie 20-40 proc. jaučiasi sergantys pasikartojančių ligos epizodų metu.

Kada užsikrėtęs žmogus yra pavojingas kitiems?

Kiekvieną kartą pasikartojant infekcijos epizodui, į gleivinės ar odos paviršių skiriasi viruso dalelės, kurios ir gali būti užkratas kitam asmeniui. Virusą galima aptikti po pirmųjų prodromo valandų iki penktos dešimtos dienos nuo pirmos pūslelės pasirodymo. Deja, bet ir kitais atvejais užsikrėtęs asmuo gali “perduoti” infekciją. Kartais virusas išsiskiria į odos ar gleivinės paviršių, nesant jokių jutimų ar kitų pasikartojančiam epizodui būdingų požymių, ir gali būti perduotas neužsikrėtusiajam. Šis fenomenas vadinamas nesimptominiu viruso skleidimu. Ištyrus didelį skaičių asmenų, nustatyta, kad apie 3-8 proc. visų tikrintų žmonių burnos gleivinės paviršiuje buvo aptikta PHV infekcija, nors jie jautėsi visiškai sveiki.

Kaip gydoma PHV infekcija?

Nors visiškai pasveikti nėra įmanoma (PHV infekcija negali būti pašalinta iš nervinių mazgų), tačiau išvengti pasikartojančių epizodų arba sutrumpinti ir palengvinti juos tikrai įmanoma. Geriausio patarimo, kuris labai priklausys nuo konkrečios situacijos (pasikartojimų dažnis ir stiprumas, veido odos vieta ir kt.) galima tikėtis iš gydytojo. Pačios bendriausios rekomendacijos galėtų būti:

  • Lūpų priežiūros priemonių, kuriose yra medžiagų, apsaugančių nuo UV spindulių poveikio, naudojimas sumažina pasikartojančio lūpų pūslelinės epizodo pasireiškimo tikimybę. Kremai, turintys acikloviro ir penacikloviro, kai kuriems žmonėms gali sutrumpinti pasikartojantį veido odos pūslelinės epizodą.
  • Gydymas tabletėmis (valacikloviro) gali sušvelninti pasikartojanti PHV epizodą bet kurioje kūno vietoje.
  • Jei žmogus yra linkęs į dažnus PHV infekcijos pasikartojimus, antivirusinė terapija valacikloviro tabletėmis gali apsaugoti nuo pakartotinių pūslelinės epizodų ir sutrumpinti jų trukmę, jeigu vartoti pradedama vos tik pajutus pirmus prodromo požymius. Būtent šis vaistas yra pritaikytas dažnai sergantiems, nes jo efektyvumas, vartojant du kartus per parą, yra ne mažesnis negu vartojamų vaistų efektyvumas.

VĖJARAUPIAI

Varicella zoster virusinė infekcija - tai ūmi virusinė liga, sukeliama varicella zoster viruso, pasižyminti dideliu užkrečiamumu ir pasireiškianti dviem klinikinėmis formomis: vėjaraupiais ir juostine pūsleline (herpes zoster).

Užsikrečiama oro-lašeliniu keliu per kvėpavimo takus, kai sergantysis kosti ir čiaudo. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai: per odą, liečiant bėrimus.

Pirmą kartą užsikrėtus Varicella zoster virusu (VZV) susergama vėjaraupiais. Dažniausiai serga vaikai. Vėjaraupių inkubacinis periodas trunka 11-21 dieną. Vėliau pakyla temperatūra, ir odą bei gleivines išberia niežtinčiomis pūslelėmis. Vidutiniškai bėrimas turi 200-300 elementų, sunkesniais atvejais jų skaičius gali siekti 500. Beria apie 5 dienas. Gali kamuoti ir pykinimas bei vėmimas.

Vėjaraupių eiga dažnai būna lengvos formos. Tačiau kartais liga gali būti sunki, komplikuota ir mirtinai pavojinga, jei pažeidžiami vidaus organai (plaučiai, kepenys), smegenų dangalai, prisidėjus antrinei bakterinei infekcijai, jei liga komplikuojasi odos ir minkštųjų audinių pūlingais susirgimais (dėl to vėliau lieka randai odoje). Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra 25 kartus didesnė nei vaikams. VZV infekcija itin pavojinga asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi.

Vėjaraupiai nėštumo metu gali būti persileidimo, priešlaikinio gimdymo, negyvo vaisiaus gimimo, apsigimimų, pvz., galūnių deformacijos, akių ir centrinės nervų sistemos vystymosi sutrikimų priežastis. Dėl to ir vos gimęs kūdikis gali susirgti vėjaraupiais.

VZV patenka į žmogaus, persirgusio vėjaraupiais, nervų sistemos dorsalinius ganglijus ir išlieka juose visą gyvenimą prislopintos būklės. Ilgainiui VZV gali vėl suaktyvėti ir kliniškai pasireikšti juostine pūsleline (herpes zoster). Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, patyrę stresą, sergantys ŽIV, vėžiu, po chirurginių procedūrų, vartojantys steroidinius preparatus, po spindulinės ar chemoterapijos, kurių metu sumažėjo imuninės sistemos apsauginiai mechanizmai. Pirmasis juostinės pūslelinės požymis - skausmas pažeisto nervo inervuojamoje srityje. Po kelių dienų toje vietoje atsiranda pūslelinis bėrimas, kuris išlieka vidutiniškai 7 dienas. Apie 50% atvejų tiek skausmas, tiek bėrimai atsiranda krūtinėje, kai VZV pažeidžia tarpšonkaulinius nervus. Kitais atvejais gali būti pažeidžiamas trišakis nervas ir požymių atsirasti veide bei akyse. Akių pažeidimai gali sukelti aklumą. Jei skausmas, išnykus bėrimams, išlieka, diagnozuojama poherpetinė neuralgija. Skausmas dažnai būna nepakeliamas, kankinantis, tęsiasi mėnesius, metus, o skausmą malšinantys vaistai dažnai būna neveiksmingi.

Specifinio vėjaraupių gydymo nėra. Taikomi priešvirusiniai preparatai (acikloviras, valacikloviras, famviras ir kt.). Jie rekomenduojami gydyti juostinei pūslelinei, tačiau vėjariaupiams gydyti jie nelabai efektyvūs. Dažniausiai taikomos simptominės gydymo priemonės: temperatūrą mažinantys bei skausmą malšinantys medikamentai, odos higienos priemonės. Nerekomenduojama tepti odos bėrimų dažančiais dezinfektantais (pvz., anksčiau populiaria briliantine žaluma).

Profilaktika. Vis plačiau visame pasaulyje apsaugai nuo vėjaraupių naudojama vėjaraupių vakcina. Skiepytis nuo vėjaraupių tikslinga, nes:

  • skiepijimas apsaugo nuo vėjaraupių: nuo sunkių bei įgimtų jo formų;
  • paskiepyti sveiki vaikai apsaugomi nuo sunkios vėjaraupių formos, jei kartais susirgtų imuninę sistemą slopinančia liga;
  • skiepijimas apsaugo nuo juostinės pūslelinės rizikos ateityje;
  • skiepijimas tikslingas vaiko bei visos šeimos socialinio aktyvumo prasme. Sergančio vaiko socialinis aktyvumas ribojamas bent 10 dienų, kol vaikas -ligonis gali užkrėsti. Tai sudaro nepatogumų ir atneša materialinių nuostolių šeimai.

Vėjaraupių profilaktikai naudojama gyva atenuota vakcina, kurioje yra OKA vakcininis vėjaraupių viruso štamas. Vakcina pasižymi labai dideliu efektyvumu, ji gerai pakeliama ir nelabai reaktogeniška. Vaikams skiriama viena vėjaraupių vakcinos dozė, suaugusiesiems rekomenduojamos dvi vakcinos dozės (antroji skiriama praėjus 6 savaitėms po pirmosios).

Faktai

Kiekvienais metais JAV dėl vėjaraupių bei jų sukeliamų komplikacijų hospitalizuojama apie 11 000 ligonių ir registruojama apie 100 mirties atvejų.

Kiekvieną savaitę miršta vienas vaikas ir vienas suaugusysis!

Kas penktas persirgęs vėjaraupiais vėliau suserga juosiančiaja pūsleline (herpes zoster)!

Dažniausiai užduodami klausimai apie ligą

Ar tiesa, kad vėjaraupiai yra lengva ir nepavojinga virusinė vaikų liga?

Tai klaidinga nuomonė. Vėjaraupiai gali komplikuotis odos ir minkštųjų audinių antrine bakterine infekcija, kepenų, plaučių bei galvos smegenų pažeidimu (encefalitu). Šios komplikacijos gresia tiek sveikiems vaikams, susirgusiems vėjaraupiais, tiek tiems vaikams, kuriu imuninė sistema yra nusilpusi dėl įvairių kitų susirgimų. Pastaruoju atveju komplikacijos ypač dažnos. Susirgus vėjaraupiais vyresnio amžiaus, komplikacijų pasitaiko 25 kartus dažniau.

Ar tiesa, kad persirgus vėjaraupiais, tas pats virusas vėliau sukelia juosiančiąją pūslelinę (herpes zoster)?

Taip. Persirgus vėjaraupiais, virusas visą gyvenimą išlieka gyvas, nors ir prislopintas nervų sistemos dorsaliniuose ganglijuose ir, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, labai dažnai vyresnio amžiaus žmonėms sukelia juosiančiąją pūslelinę, kuri sukelia skausmą ir pūslelinį bėrimą pažeisto nervo inervuojamoje vietoje.

Kodėl reikia skiepytis nuo vėjaraupių?

Vėjaraupių vakcina apsaugo nuo vėjaraupių, kuriais suserga beveik visi žmonės, sukeliamų gyvybei pavojingų komplikacijų, apsaugo nuo juosiančiosios pūslelinės. Net ir esant nekomplikuotam vėjaraupių atvejui, dėl būtinybės apie10 dienų riboti sergančiojo socialinį aktyvumą, patiriama ekonominių nuostolių.

Burnos priežiūros priemonės

Burnos priežiūros priemonės

Sveiki ir garžūs dantys- geros sveikatos požymis. Susiraskite patį patogiausią ir geriausią dantų šepetėlį ir pačią tinkamiausią ir maloniausią dantų pastą bei dantų skalavimo skystį.